Marcinkevičiaus poezija - visą gyvenimą su manimi, bet vis dar randu naujų prasmių. Beje, prisimeni, kai kalbėjom, kad Jo eilėraščiai tapo liaudies dainomis ( ,,vai užkilokit vartelius"). Taigi ,,gėriau gėriau, pamečiau galvelę" - irgi Marcinkevičiaus. :)
Nuoširdžiai sujaudino ir tas paprastutės žolės vaizdas ir žodžiai, kuriuos čia radau. Iš esmės mes tokios pat žolės sužaliuojančios ir apmirštančios Kūrinijos pakelėse...