Keliaudamos po Nalšios žemę, pasinėrusios į vandens stichijas – ežerus, šaltinius, liūtis ir lietaus lašelius, Bobutė ir Dinutė prisiminė liaudies išmintį ,,lašas po lašo ir akmenį pratašo“. Nespėjo net šios filosofinės temos giliai aptarti, kai staiga keliuko į Čiūlėnus pašaliuose išdygo akmeniniai sargybiniai. Na, ir kaip gi toliau keliauti, kai iš pakraščių žvalgosi, seka tos akmeninės būtybės – natūralios gamtos skulptūros, įvairių formų, spalvų, faktūrų...
Prisiminėme, kad kur bekeliautume, akis visada užkliūna už įdomesnio riedulio. Juk ir senovės lietuviai akmenis gerbė, ant jų aukas aukojo, apie juos legendas pasakojo, dainas dainavo. Natūralūs akmenėliai turi jaukią trauką: gera ant jo pailsėti, smagu jais paėjėti...
Ir eiles prisiminti: ,,Akmenys kraują turi.
Akmenys turi širdį.
Netiki? Akmenys žiūri.
Netiki? Akmenys girdi.“ (V.Palčinskaitė)
Manau, kad dėlionė nėra manipuliacija.
Foto manipuliacija - tai vaizdo ar vaizdų redagavimas ir kombinavimas sukuriant dirbtinį, neegzistuojantį vaizdą, iliuziją, apgaulę.
Leidžiu tau savo nuotraukas naudoti nekomerciniais tikslais net ir neskelbiant autorės:))) Jei jau prasidės komercija- tada derėsimės!:))