Tuomet susitraukė į mažą kamuoliuką, parietė savo baltas minkštas kojytes ir ėmė siūbuoti – aukštyn žemyn, aukštyn žemyn, kaip tai daro žemės vaikai. „Kaip nuostabu! – pagalvojo. – Tai kur kas geriau nei suptis vėjyje.“ Ir nusprendė debesėlis nuo šiol keltis truputį anksčiau, kol sūpuoklės dar laisvos.