Ateini į sapnus, atsisėdi už stalo
Ir obuolį žalią kremti.
Žiūri į akis ir tylėdama klausi:
- Na, kaip tu, sūnau, gyveni?
- Gyvenu dar, motule... Vėl viskas pabrango...
Lietuvoj pinigai vėl kiti...
Tik tu neskubėk, pasėdėk dar prie lango...
Neišeik, kaip visad išeini.
Palūkėk, dar pabūk, apsakysiu tau viską,
Ką žinojai ir ko nežinai,
Ką gerai padarau, kur ir vėlei suklystu,
Tik pabūk, neišeik amžinai.
Apie Tavo ir mano vaikus ir anūkus,
Kuriuos neseniai liūliavai,
Papasakosiu Tau...Bet ir vėl apsisukus,
Paryčiais, kaip visad išėjai...