Hitlerio palikimas

VILKO IRŠTVA (vok. Wolfsschanze) – įtvirtintas Hitlerio bunkeris tuometiniuose Rytprūsiuose, iš kurio Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris vadovavo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms - Vermachtui.
Bunkeris yra dabartinėje Lenkijos teritorijoje, netoli senos prūsų gyvenvietės Raistpilio dab. Kentšyno (lenk. Kętrzyn, vok. Rastenburg) miestelio. Ši Rytprūsių dalis 1945 m. atiteko Lenkijos Liaudies Respublikai. Pavadinimas kilęs nuo Hitlerio pseudonimo „Vilkas“, kurį jis naudojo savo asmeninėje korespondencijoje trečiajame dešimtmetyje. Bunkeris buvo skirtas 1941 m. birželio 22 d. invazijai į TSRS (kodinis pavadinimas Operacija Barbarosa) ir naudojamas iki 1945 m. sausio 25 d., kuomet Raudonoji armija pasiekė Vengoževo (vok. Angerburg) miestelį, esantį už 16 km.
Bunkerį sudarė 40 gyvenamųjų, ūkinių ir administracinių pastatų, 7 sunkieji ir 40 lengvųjų gelžbetonio bunkerių. Bunkerių aukščiai nuo šešių iki aštuonių metrų aukščio, iš viršaus apsodinti mišku. Į bunkerį buvo atvesta geležinkelio linija, šalia įrengti du aerodromai, telefono ryšys su Berlynu ir fronto linija. Bunkeryje dirbo 2 100 karininkų, kareivių ir civilių. Prieigos užmaskuotos, aplink esantys miškai – užminuoti: 1945-1955 m. tvarkant aplinką čia rasta 54 000 minų. Bunkerio statybos taip pat įslaptintos, aplinkiniams gyventojams paskleisti gandai, kad čia bus statomas chemijos fabrikas „Askania“.
Antrojo pasaulinio karo metu Hitleris bunkeryje praleido didžiąją savo laiko dalį – daugiau negu 800 dienų. Šiame bunkeryje 1944 m. liepos 20 d. Klausas fon Štaufenbergas įvykdė pasikėsinimą nužudyti Hitlerį. Nenorėdami, kad Raudonoji armija pasinaudotų bunkeriu, vokiečiai besitraukdami bunkerį susprogdino. Šiuo metu bunkeryje įkurtas muziejus, per metus sulaukiantis apie 200 000 lankytojų.
Nors Vilko irštva buvo pagrindinis Hitlerio bunkeris karo metu, jis turėjo jų ir kitose reicho dalyse, visų jų pavadinimuose taip pat figūravo žodis vilkas: Wolfsschlucht – Belgijoje, Wherwolf – Ukrainoje. Manoma, kad žodį vilkas Hitleris pasirinko neatsitiktinai, nes Senovės Vokiečių Aukštaičių kalboje vardas Adolfas yra kilęs iš žodžių adal ir wolf, reiškiančių kilmingą vilką.