Niekada nepavargsim nuo tokių vaizdų, tą dieną Falzarego perėja buvo alinanti bet 2km viršukalnė įveikta ir beliko mėgautis vėjeliu, leidžiantis vingiuotom serpentinom žemyn. Cypiant stabdžių kaladėlėm ir jaučiant stabdžių diskų kaitrą stabtelėjome, nes už galinio rato turistinių ryšulių tolo galingieji Italijos dolomitai. Tikrai verta nors ir iš nekantrumo pradėti kelionę pavasarį pereinatį į vasarą. Kalnai džiugina ten dar užsilikusiu sniegu, upeliai patvinsta nuo saulės tirpdomo sniego. Kaskart važiuojant galima jausti gėlą gaivą. O vaizdai neapsakomai jaudinantys. Labai smagu prisiminti tas akimirkas kartu, tie įspudžiai ilgam. Giliai įkvėpti oro ir užsimerkti sekundei. Ir mes ten.