BAIMĖ
Ji seka mane visur, visada.
Jos vyzdžiai skverbias pro kiekvieną plyšį.
Jos rankoj gumbuota, kreiva lazda,
Jos baisūs dantys pro lūpas kyši.
Tokią ją man pasakos piešė vaikystėj,
O pasakom šiandie netiki nieks.
Ne viena iš galvos išgaravo kvailystė –
Ir raganų burtai širdies nepasieks.
Ir aš per tiek metų tapau protingu.
Nešiaušia plaukų gaidžiagystėj velniai,
Ir, rodosi, jokio man šulo nestinga:
Spiritistų seansų nelankau jau seniai.
O tačiau nežinau, kas many dar glūdi
Ir jaudina širdį lig pat gelmių.
Dienovidžio saulėj ar vidurnakčio gūdy
Svyra galva nuo minčių neramių.
Ir vėl lyg vaikas tamsos bijausi,
Ir vėl kvailai prietaringu tampu.
Ilgai aš patamsių klanuos rausiausi,
O štai ant lygaus kelio klumpu.
1960.I.31
Sveiki. Atsikraustėt šičia. :) Radau Vinco Mykolaičio - Putino eilėraštį. Pamaniau, tiktų gal kai kur Jūsų nuotraukų nuotaikai.
