Aš netikėjau,kad ašarų turiu
Daugiau už rudeninį lietų...
Aš ašarų turiu - galiu
Skausmu nuspalvintus medžius palieti...
Aš netikėjau,kad myliu
Stipriau už rudeninį vėją
Šešėlį ,lydintį keliu...,keliu,
Kuriuo dar niekada neėjom...
Ačiū,Emilija.Tarp kitko,pačius artimiausius žmones aš jau išlydėjau prieš ketvirtį amžiaus.Dabar gi,vis siaurėja giminių ratas... Kartais tiek vaizde,tiek tekste pabandau perteikti ne vien savo,bet ir kitų žmonių jausmus... P.S. Atsiprašau tų,kuriems tokia sintezė nepriimtina.
Gali nepatikti tokia sintezė? Paprastai visada prisilietus prie meno viena ar kita forma dažniausiai kyla vaizdo, garso, pojūčių, asociacijų virtinė. Kitas reikalas, kad žmonės vartoja nuotraukas kaip hamburgerius ir reaguoja vien į jos efektyvumą, nesigilindami į potekstes, kontekstą ir tt.
Pasirodo,gali... Kažkada kažkas rašė,kad čia ne literatų būrelis,o fotografijos svetainė,nors,iš tiesų,kartais labiau primena greito maisto restoraną su savais "užkalniais"...
Nuslopo grupės Vaizdo ir muzikos, Prasmingų žodžių. Čia toks laikmetis šlubuodamas lekia ar tiesiog mes pasidarėm pasyvūs? Klausimas retorinis. Va parašė kažkoks dvasinis paauglys, o mes visi ir pritūpėm:(