pagalvojau. Turbūt vis tik nuotrauka. Nenuimtas ir nepridėtas anei vienas daiktas. Neklijuota, šiek tiek kirpta. Atspalviai ir detalumas - skaitmeniniai filtrai, analogas analoginės fotografijos chemikalams.
Abrozdėlis, tai tas pats paveiksliukas,- tas pats kas atvirukas, .-visa tai vienas ir tas pats. Rusų kalbojejuk paveiksliukas yra kartinka, ar kartina, ir yra naudojamas apibūdinti ir fotografiją: sako: "choroshaja kartina poluchilas".
Linai, Linai, liūdnai ritiesi į nereiklumo bedugnę ir pats. Sustok, kol nevėlu! ;-)
Iškėliau paveiksliuko ir nuotraukos sąvokas anaiptol ne tokiam pigiam atsifutbolinimui. Šio dirbinio autorius skirtumą suvokė sėkmingiau. Bet jam patinka dirbiniai, ir čia traukiasi kalnai, trupa-byra fotomeno granitas.
Aišku, kad ne! Pirmasis, akivaizdu, universali kraštutinio santykio su turiniu koncepcija, kartu - provokacija, klausimas ir begalybė atsakymų, kuriuos parenka pats žiūrovas. Antrasis man turbūt net nepatinka, bet patiko situacija, ir į tai atitinkamai tederėtų žiūrėti.
Gerai, kad susimąstai, ieškai - taip ir turi būti, TAI yra normali būsena. Patikimas yra patirties, raidos produktas, apie tai tikrai verta žinoti, užuot buvus kuklios duotybės įkaitu. Juo labiau, kad ne tokie jau menki paties gebėjimai, kuriuos galima matyti.
Beje, tapyboje panašiai dirbo toks A.Puipa (nebuvo įspūdingas, tik kad turėjo savitą stilių). Kiek galima tuos pačius vizualus taikyti fotografijoje - klausimas atviras, bet iš pagarbos fotografijai sakyčiau, kad negalima, tai nėra vaizdų fabrikavimo žanras.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į esminį nesupratimą, kad geri kritikai ir geri kūrėjai anaiptol nei privalo sutapti, nei sutampa. Techniškai patyrę kūrėjai žinos aibę technologinių detalių, bet abstraktesnių vertinimo įgūdžių (ar net doro skonio) gali neturėti visiškai - ir atvirkščiai.
Prie ko čia meno sritis, kai kalbama apie 1 vnt.? Prie ko čia postmodernizmas, kai ši koncepcija anaiptol su juo nesietina? Iš tos didelės mandrystės nei bulvės nesudygs.
Šitas kur kas įdomesnis, dargi palieka erdvės apgalvoti ar komponuojant nebuvę dar geresnių sprendimų. Nemanau, kad mane vieną atstumia skaitmeninės konditerijos gaminiai. Kai žmonės kažko siekdavo analoginių procesų chemikalais, jie irgi nesumesdavo visų nupirktų vienam to paties skonio tortui iškepti.
Dėkoju už nuomonę. Kiekvienam savas pasaulis ir saviraiškos galimybės. Mano vaizduose - mano skonis. Kam patiko - malonu, kam ne - neversiu ragauti. Ir pats nepatinkančiu nesimėgausiu.
Tik neskubėkite užskaityti už skonį skonio stoką, kaip tai bebūtų nemalonu girdėti. Pastarųjų dienų medijos viską nuskubina - dažnai be reikalo, priešaky atšokimas, vargu ar yra kitas kelias.
Tik reiklumas gali išgelbėti, per amžių amžius, amen.