Tęsiu Kinijos seriją. Į šią šalį važiavau norėdama aplankyti kraštą, kuriame gimė viena seniausių kultūrų, padariusi didžiulę įtaką visam Tolimųjų Rytų regionui. Pamatyti dangų, žemę, kalnus ir vandenį, kuriuos matė senovės išminčiai, poetai, tapytojai ir kaligrafai.
Tuo pat metu abejojau, ar komunistinėje Kinijoje galėsiu tai patirti. Baiminausi pamatyti daug vienodų bereikšmių veidų, 'fufaikėmis' vilkinčios minios, komunistinėmis statybomis sudarkytų peizažų. Pamačiau kontrastų ir paradoksų šalį. Pamačiau ir tai, dėl ko važiavau, ir tai, ko baiminausi :) Efoto daugiausiai dalinausi tuo, dėl ko važiavau.
Šį kartą kitokia Kinija. Komunistinės Kinijos širdis - Tiananmenio aikštė. Ji įrengta 1958-1959 metais. Mao Dzedunas norėjo, kad ši aikštė taptų didžiausia ir įspūdingiausia aikšte pasaulyje, kad joje galėtų tilpti virš 500 000 žmonių. Aikštė yra trečia pagal dydį pasaulyje.
1989 m. aikštėje vyko demokratinių jėgų protestai. Jie buvo žiauriai numalšinti, todėl į istoriją įėjo Tiananmenio aikštės žudynių vardu.
Kai aš lankiausi, aikštė buvo papuošta nacionalinės Kinijos dienos (Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo šventės, švenčiamos spalio 1-7d.d.) proga.