Alma Mater: bulvės, gėlės ir spalvotos dzūkų karvės

Savo darže išaugintų bulvių ieškau senoviniu, bet garantuotu būdu – lenkdamas nugarą ir mojuodamas kauptuku. Poezijos ir kūrybos nedaug, bet kruopštumo reikia, jeigu nori, kad bent pusė bulvių liktų sveikų. Per bulviakasį neretai mintimis sugrįžtu į studijų laikus...

Sėkmingai įveikę stojamųjų egzaminų maratoną, su džiaugsmu laukėme rugsėjo pirmosios. Rankose – studento pažymėjimas, būrys naujų draugų, painūs senosios Alma Mater koridoriai, viskas įdomu... Nespėjam ir kojų sušilti, tik švyst ištremia mus į Dzūkiją. Pagelbėsim žemdirbiams sudoroti beprotiškai fantastinį stiebagumbių derlių. Atvykstam į Varėnos rajono ,,Dzūkų krašto“ kolūkį. O ten, beribiuose bulvių laukuose, poezijos – irgi nė kvapo.

Pirmosiomis dienomis stebimės: daug sodybų, kaip ir ganyklų, o karvių – nesimato. Netrukus paaiškėja šiurpi paslaptis... Pasirodo, ,,Dzūkų krašte“ visą vasarą darbavosi studentų statybinis būrys (SSB) iš ,,Visiukų“ (dabar tai VGTU, o mano jaunystėj – VISI). Būsimiesiems architektams ir inžinieriams reikėjo praktinės patirties. Kaip dera, surengė atsisveikinimo vakarėlį. Gerai atsipalaidavus, studentus apniko... atsiprašau, aplankė mūzos. Kol kolūkiečiai ramiai miegojo, talkininkai įvairiaspalviais dažais išdekoravo visas jų karves... Tie, kas matė, sakė, jog gyvas maurojantis ir atrajojantis grožis darė pritrenkiantį įspūdį...

Kita istorija iš „Dzūkų krašto“ – asmeniška, paties išgyventa, dėl kurios mano sąžinė graužia landą, mėgindama ištrūkti į laisvę... Dvi savaites kartu su pirmakursiais bulvių lauke darbavosi ir jauna dėstytoja. Ją pakeisti turėjo mūsų kurso kuratorius, Lietuvos fotografams (ir ne tik) gerai žinomas Skirmantas Valiulis (1938–2011). Kaip įprasta, jis kažkur pasiklydo... Nežinau, už kokias nuodėmes, bet laikinai jį pavaduoti paskyrė... mane. Savo mielai dėstytojai rengėme palydėtuvių vakarėlį. Viskuo pasirūpinom, dešra (nesijuokit, studijavom visuotinio deficito laikais) taip pat... Viena kurso draugė užsispyrė – girdi, mirtinai reikia ir gėlių. O kur jų nusipirksi? Ūkyje tokių dalykų negausi. Mūsų kolektyvas nutaria: ,,pasiskolinsim“ iš kolūkiečių. Kas eis? Savanorių nesimato, traukiam burtus. Bulves rinkdavom, susiskirstę į grupeles po tris – dvi merginas ir vaikiną (tampo pilnus kibirus, bulves į sunkvežimį išpila). Ir atsitiko tai, ko labai bijojau: burtai lėmė, kad į ,,žygį“ reikia eiti mano trejetui. Nuoširdžiai sakau, kad didelių nuostolių nepridarėm, pasiskolinom vos keletą (žiūr. paskutinę nuotr.) jurginų žiedų...

Anksti ryte palydim dėstytoją iki autobuso stotelės, ir ji išvyksta. Gal po kokio pusvalandžio atlekia kursiokė: ,,Ei, pas mus kaimo inteligentų delegacija! Ieško grupės vadovo!“ Persibraukiu ilgus savo plaukus (nors garsioji Liverpulio grupė iširo man mokantis septintoje ar aštuntoje klasėje, tokius pravardžiuodavo bitlais...) ir einu. Delegacijos nariai rūsčiai nužvelgia mane. Pasitikslina, ar tikrai aš – studentų vadovas. Patikinu, kad viskas legalu ir teisėta. Tada jie pareiškia, kad dzūkai naktį regėję, kaip trys jaunuoliai nešėsi puokštę gėlių. Todėl aš turįs išsiaiškinti, kas tą vėlų vakarą šlaistėsi po kaimą ir gvelbė žiedus. Situacija daugiau nei aiški, tenka suktis... Pakviečiu užeiti į mūsų apartamentus – du kambarius su čiužiniais ant grindų. Visokių ten aromatų, aišku, tvyrojo, bet gėlėmis tikrai nekvepėjo... Svečiai atlėgo, jų karingumas nuslūgo. Ėmė svarstyti, gal čia kito kaimo jaunimas prasiautė...

Tiesa, mano bičiulis, kursiokas, priminė, kuo ši istorija netikėtai baigėsi. Ogi kitą naktį, mums dar neišvykus iš „Dzūkų krašto“, stipri rudens šalna pakando visas likusias gėles...


 2555 (+0)

Komentarai
Turinys
  • _«M.G»_ (išsitrynęs)    2016.09.29, 23:06, rašė:
    Nuotrauka pasiūlyta į grupės geriausias
    • leopoldas
      leopoldas 
        2016.09.30, 09:38, rašė:
      Labai dėkui.
    • _«M.G»_ (išsitrynęs)    2016.09.29, 23:07, rašė:
      aš tada dar pienu maitinausi :D Bulvių nevalgiau :)
    • AŠ ESU KAS ESU
      AŠ ESU KAS ESU 
        2016.09.30, 04:23, vertino: Gerai, , rašė:
      ...o duoną ar valgei...?:)
    • _«M.G»_ (išsitrynęs)    2016.09.30, 06:57, rašė:
      spėju, kad ne, per mažas duonai buvau :)
    • AŠ ESU KAS ESU
      AŠ ESU KAS ESU 
        2016.09.30, 07:48, vertino: Gerai, , rašė:
      ...aaa,o aš mįslinu...;mat kaip mani buvojo(per pjankes...);pasibaigė duonutė...,einu pas kaimyną...;daėjau ir prašau gal duonos gali paskolint:),o ans sako-aš duonos nevalgau...:):):),tai tiek...,o ar daba valgai...:)sėkmės ir skanios duonutės...
    • leopoldas
      leopoldas 
        2016.09.30, 10:04, rašė:
      Jeigu pas tą kaimyną būtumėt nuėjęs bent su lašeliu to ,,ugninio vandens, tai duonytės rastų gal ir dešrytės... :) Dėkui, Kolega.
    • leopoldas
      leopoldas 
        2016.09.30, 09:42, rašė:
      Labai šaunu, kad mėgot pieną, užaugot stiprus, išmintingas ir mėgstantis pajuokauti... :) Dėkui, Mindaugai.
    • Zenius
      Zenius 
        2016.09.30, 04:45, vertino: Mėgstama!, , rašė:
      Kaip visad jūsų reportažai puikūs,geri hipių laikai buvo..,laisvi gėlių vaikai, ,,laisvoj" šaly.. :D.Taip,kad jums gėlių kaip ir galima buvo pasiskint..:D
    • leopoldas
      leopoldas 
        2016.09.30, 10:24, rašė:
      Zenonai, išgelbėjai mane nuo tolimesnės graužaties... Juk ,,giliau" pamąsčius jūs visiškai teisus... :)))
    • gintautas barzdotas
      gintautas barzdotas 
        2016.09.30, 06:01, rašė:
      Puikus reportažas.
      Prisimenu ir aš SSB (statybos studentų būrys) , kasėme bulves ir panašiai...
    • leopoldas
      leopoldas 
        2016.09.30, 10:29, rašė:
      Dėkui,Gintautai. Prie SSB temos aš dar grįšiu, nes archyve radau nemažai kadrų.
    • gintautas barzdotas
      gintautas barzdotas 
        2016.09.30, 10:36, rašė:
      Taip, Leonardai, tai jau istorija ir malonu, Jūs turite foto archyvą, o pas mane be atminties daugiau nieko neliko. Skaudu, bet tai tikra tiesa...
    • Žalia Bitė
      Žalia Bitė 
        2016.09.30, 06:23, vertino: Mėgstama!, , rašė:
      Gražus pasakojimas, o nuotraukos - jau istorinės vertės.
    • leopoldas
      leopoldas 
        2016.09.30, 11:47, rašė:
      Dėkui, miela Kolege. Viskas būtų gerai, jeigu nuotraukos sendamos, ,,netemptų" paskui ir savo autorių... :)
    • .Krivis.
      .Krivis. 
        2016.09.30, 07:00, rašė:
      d  
      sd  
      s  
      a  
      Puikus reportažas. Priminė studentavimo laikus ir SSB stovyklą Jakutijoje
    • leopoldas
      leopoldas 
        2016.09.30, 11:54, rašė:
      Garažumėlis, Alfridai. Paruošk pasakojimą, tai būtų labai įdomu. Aš gal dar grįšiu prie šios temos, nes su SSB buvau išvykęs į Čekiją (tada- Čekoslovakiją). Prisimenu, kad vyrukai grįžę iš Jakutijos buvo labai ,,paklausūs" tarp panų... Jie ten gan neblogai užsidirbdavo... Ar tai tiesa?
    • .Krivis.
      .Krivis. 
        2016.09.30, 16:22, rašė:
      Tiesa. Per du mėnesius užsidirbau beveik devynis šimtus rublių. Ten šiaurės koeficientas berods 1,9 buvo prie atlyginimo. Mums tai buvo dideli pinigai. Vietinės panos po kelias kabinosi visiems ant kaklo ne dėl tų pinigų, bet kad jas išsivežtume į "mažąją Ameriką". Taip čia vietiniai vadina Lietuvą:) Įdomu tai, kad ten sovietinė valdžia suveždavo į vietinius "univermagus" naujausius technikos, elektronikos gaminius, kurių Lietuvoje atsirasdavo po metų ir galėdavai gauti tik po "blatu". Bet vietinėse maisto parduotuvėse seni sausainiai, konservai ir karvių galvos su plaukais ir ragais mėsos skyriuje. Ten visi prasimaitina medžiodami, žvejodami, uogaudami ir grybaudami. To visko ten "beri- nechočiu". Taigi už savo "milijonus" prisipirkom naujausių juostinių magnetofonų, medžioklinių šautuvų (parduoda, parodžius pasą), valstybinio geriamo spirito iš parduotuvės 96 laipsnių ir visokiausių jakutiškų suvenyrų. Tam viskam išėjo apie pusė atlyginimo. Už kitą pusę grįžę siuvomės kostiumus, "klioš" kelnes, pirkomės turguj "Wrangler" džinsus ir kitokius rūbus, kad neapsijuoktume prieš savas merginas ir nepasigailėtume neparsivežę siauraakių, gražuolių jakutaičių:) Taigi, su merginomis problemu nebuvo jokių:)
    • leopoldas
      leopoldas 
        2016.09.30, 20:04, rašė:
      Dėkui, Alfridai. Šaunią istoriją papasakojai. Retkarčiais įdomu prisiminti tas jaunystės dieneles.
    • Dianna
      Dianna 
        2016.09.30, 07:40, vertino: Mėgstama!, , rašė:
      Nuotrauka pasiūlyta į grupės geriausias
      • leopoldas
        leopoldas 
          2016.09.30, 11:55, rašė:
        Labai miela, dėkui.
      • DainiusX
        DainiusX 
          2016.09.30, 07:43, rašė:
        atsiranda šypsena prisiminus tuos laikus, kai veždavo bulvių (ir ne tik) kasti... :))
        įdomi istorija... tais laikais reikėjo būti labai išradingiems ir apsukriems :))
        O jūs, Leonardai, negalvojat kokią novelių knygelę išleist ??? :) :)
      • leopoldas
        leopoldas 
          2016.09.30, 12:07, rašė:
        Smagu su šypsena prisiminti tuos laikus. Dainiau, teks patikėti žodžiu, kad ant mano dešinės rankos didžiojo piršto iki šiol yra didžiulė nuospauda (liaudiškai -,,mozolis") nuo rašymo... Atsitiko taip, kad mano ,,Mūza" kažkur išėjusi klajoja ir apie novelių rašymus aš negalvoju... :))). Nuoširdus dėkui.
      • Dianna
        Dianna 
          2016.09.30, 07:46, vertino: Mėgstama!, , rašė:
        Cha cha, telepatija!..:) Vakar kaip tik prisiminiau bulves šiuo aspektu, nes per Mykolines jos turi būti baigtos kasti.
        Dabartiniams studentams gal keista, juokinga ir neįtikėtina, kad tokios išvykos galėjo teikti dabar nostalgiją keliantį smagumą!:))) Ech, važiuočiau ir dabar..:D
      • leopoldas
        leopoldas 
          2016.09.30, 12:35, rašė:
        Labai daug smagių dalykų ten vykdavo. Gan greit ten ,,atsiskleisdavo" kolegų charakterio savybės. Rytais Varėnos rajone būdavo labai šalta. Nepamenu kas ,,nublizgino“ Ritos batus, bet ji į bulvių lauką atvažiavo basa. Vėliau, kai kolegė Rita dirbo Prezidento V. Adamkaus atstove spaudai, visada avėdavo aukštakulnius batus...
        Kolegė Rita  
      • EmVa
        EmVa 
          2016.09.30, 15:32, vertino: Gerai, , rašė:
        O taip...Jakutijoje buvo pelninga, o Stavropolyje skanu ir gražu:)
      • leopoldas
        leopoldas 
          2016.10.09, 21:19, rašė:
        Tik dabar sužinojau, kad Stavropolyje skanu ir gražu. Gal teko pabuvoti? Dėkui.
      • žara
        žara 
          2016.10.06, 07:22, vertino: Gerai, , rašė:
        Gaila,kad dabar nebėra šitaip..su didžiausiu malonumu vykčiau,kad ir į statybas...
      • leopoldas
        leopoldas 
          2016.10.09, 21:27, rašė:
        Tuo metu gal ir burbuliuodavom, kad veža į kolūkius, bet gan smagiai mes ten praleisdavom laiką. Tikrai nepersidirbdavom, prisigalvodavom įvairių pramogų. Tiesa, išsireikalaudavom, kad poilsio dienomis mus surengtų ekskursijas po įdomiausias rajono vietoves. Dėkui.
      • TMC
        TMC 
          2016.10.06, 15:01, vertino: Mėgstama!, , rašė:
        O mes cukrinius runkelius prie Kėdainių raudavom...
        Puiki serija!
      • leopoldas
        leopoldas 
          2016.10.09, 21:31, rašė:
        Tai taip pat gan ,,poetiškas" darbas... :))) Jeigu neklystu, tai tuos cukrinius runkelius gabendavo į Kėdainių cukraus fabriką... Dėkui.
      • blykst
        blykst 
          2016.10.09, 12:13, rašė:
        Nuotrauka pasiūlyta į grupės geriausias
        • leopoldas
          leopoldas 
            2016.10.09, 21:34, rašė:
          Labai dėkui, Aušra. Ganėtinai sunkiai tuos šimtą balų surinkau...
        • aion
          aion 
            2016.10.18, 12:07, vertino: Gerai, , rašė:
          Puiki serija, likau sužavėtas.
        • leopoldas
          leopoldas 
            2016.10.18, 21:16, rašė:
          Labai dėkui. Miela tai skaityti. Sėkmės ir jums.

        Į grupę „Retro“ rekomendavo

        Į grupę „Reportažas. Visada fronto linijoje“ rekomendavo


              www.fotobites.lt nuolaida fotoknygoms, albumams, fotožurnalams galioja iki gegužės 1 dienos.

        Jūsų komentaras

        Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti