Kažkas pasakė, išsigrynink
Gyvenimą, draugus, namus,
Paliki dykvietes ir plynes -
Išeik į atvirus kelius.
Ten, kur tikrai visus pažinsi
Ir kur tave pažins visi,
Kur nieko nebesuklaidinsi
Ir jau nebeklaidins kiti.
Betgi gyvenimas ne parkas,
Kurį išvalius liks dermė.
Vieni kitus pakeis, o tvarkos...
Ar keisti jas yra prasmė?
Nusistovėję mano metai
Išgryninti, sterilūs? - Ne!
Juose pilni jausmų verpetai
Su drumzlėmis pakraščiuose.
Jie kunkuliuoja, verda, trykšta,
Užliedami lava tirštai,
Gal kartais man ir nepavyksta,
Bet aš sumoku ir už tai.
/Egmilė/