Ačiū Vilija :) Šeštadienis pas mus prasidėjo stipriu rūku, bet kol aš išsiruošiau jau buvo puse dvyliktos, bevažiuojant rūkas pradėjo sklaidyti, jau buvau visai nusvyles, bet privažiavus miška užtikau pirma rūko juosta, o už miško pakliuvau į rūko jūra, o dangus apsiniaukė tik apie 15val.
Pas mus - tai reiškia, Šiauliuose, taip? Na, tikrai kažkas ne taip - aš mačiau tik paniukusį dangų ir jokio rūko.... Gal čia vietomis vis kitaip buvo. Dar pagalvojau - būtų gražus oras, lėkčiau pafotkinti, bet kai negražu, tai galima ir prie darbų sėdėti..... O va, Jūs kokių kadrų prigaudėte. O ir malonumą kokį patyrėte, gyvai regėdamas tokį grožį, įsivaizduoju... :)
Žinomi reikalai :)) Turėjau ir aš tokį, kuris dūkdavo iki numirimo, o paskui pavargęs atsisėsdavo, užsispirdavo ir - nė krust. Galėdavau toli toli palikti, o jis nė iš vietos, kol neišgirsdavo: "atbėk, panešiu". Tuomet kaip kulka atskuosdavo ir kaip vaikas stačias, lapcytes iškėlęs, ropšdavosi glėbin. Turėdavau tempti, nors pati ne mažiau nusikalus būdavau...:))
Dėkoju Albertai, turiu ir tokį kadrą, kas dėl kaminuko sutinku, tas namas irgi krenta iš konteksto ten aplink laukai, miškas ir tik šis namas kuriame gyvena kelios šeimos... :)