Norėjau rašyt, kad išties pasakiškas šiandien buvo saulėlydis, bet tada pamačiau datą ir... Jo, mielas paukštukas tūp :P
Vienatvės valandą...
551 (+1)
Komentarai
- katino pėdutės: Norėjau rašyt, kad išties
- anava: Vakar saulė įniro debesin
- katino pėdutės: Bliamba, jau pamiršau ką
- anava: Cha, čia saulė kaip
- katino pėdutės: Užtat gražus ir šiltas
- anava: Talkšos? Vakar? Na,
- katino pėdutės: Klajoja ten, kur akys rodo ir
- anava: Oho, tikrai puikūs raštai
- katino pėdutės: Kaip knieti nagai pasakyti,
- anava: O kodėl mane reikėtų
- katino pėdutės: Oj ne, niekuom, čia tik...
- anava: Ach, visgi yra dar sąžinės
- katino pėdutės: O galėtų ir nebūt, bo
- DainiusX: kas čia per pesimizmas,
- anava: Pavasaris - laikina būsena,
- DainiusX: iš kur žinai ???? :)))
- anava: Iš savo patirties,
- DainiusX: ...toks jau tų patinų
- anava: O kas pasakys, kaip yra
-
-
Vakar saulė įniro debesin ir tiek žinių. O va, vasario 16-ąją ji spindėjo pro lengvą rūką ir labai slėpiningai raudonas burbulas niro už medžių širmos.... O kuo netinka paukštukas, a? Man tai nuo paauglystės įstrigęs neišdildomas atminimas, kaip tėtis vieną pavasarį, pats pagaminęs ir įkėlęs į didelį beržą inkilą, sode vis nekantraudamas laukė savo paukštelio įsikuriant. Ir staiga vieną dieną girdime: "Karrrrrrrr kaaaaarrrrrrrrr"....ant šakos šalia inkilo. Tėtis, nenumaldomas šposininkas, kad užriks džiaugsmingai per visus sodus: "Paukšteeeeelis, mano paukšteeeelis atskridooooo!!!!!" Dar dabar ausyse skamba garsus visų kaimynų juokas...:))) Beje, šie paukštukai tokie rūpestingi tėvai, kad manęs kartą vos nenudobė, befotkinančios jų kūdikį... Nors ir kūdikis jau tėvų dydžio buvo, tik nekoordinuotas dar, ir fotkinau iš nemažo atstumo....5.4 -
Bliamba, jau pamiršau ką rašyt norėjau :) Išblaškė raudonį skaičiukai ir pratrepsėjusios kažkieno pėdutės a na va ten :) Saulėlydis? Už debesų? Už va tokio debesies? :P¤nėra
O aš va vakar štai tokį saulėlydį turėjau garbės užmatyti. Na jo, debesuko išties būtą, kad nu smeigė, tai smeigė kiaurai saulę, kaip strėlė tokia viena nu tokia. Nesvarbu kokia. :)
O ar aš ką nors blogo sakiau apie paukštuką? Nieko panašaus, tik, kad va aš tipo kažką kitko tuom norėjau pasakyti :) Na čia kai nukreipiamas dėmesys nuo vienos temos ir taip lyg netyčia nekaltai peršokama link kitos :)
Kad jau apie paukštukus prakalbom. Tai mano tėtušis panašiai labai mylėdavo zylutes ir kregždutes. Inkilėliai zylutėms prikarstyti, ir neduok die kas nors bandys kišt nagus prie inkilo, tarkim katinas koks... :) Užsikrėčiau ir aš šita liga ir negaliu be kregždučių ir be raudonuodegių musinukių. Kodėl užsiminiau apie tai? Nes prisiminiau istoriją su musinukėm, kai norėjau nufotografuoti išlendančią iš inkilėlio. Susirandi vietą fotografavimui, bet va musinukės ne kvailos, mato tave ir neskrenda inkilan. Kas tada? O gi patinėlis (tas raudonesnis) ėmė ir sugalvojo mane išdurti :) Paskrido truputį labiau šonan nuo inkilėlio, kad atkreiptų mano dėmesį ir pradėjo provokuoti-pozuoti. O aš užliuliuotas to grožio ir pamiršęs ko tupėjau, nustraksėjau musinukino fotografuoti... Ir tuo metu musinukė padarė purpt į inkilėlį. O paskui ir tas pamaiva gudročius nuskrido. Žodžiu ir likau išdurtas.
2.8 -
Cha, čia saulė kaip šašlas ant iešmo :D O pas mus vakar rytas apniukęs buvo, paskui visai nusigiedrijo, bet per visą šiaurinę ir vakarinę miesto pusę pažemiui nusidriekė tamsiai mėlynas debesis. Jis išsilaikė iki pat vakaro ir saulė paniro į jį. Bent jau iš mano namų taip matėsi.
Išeina, kad paukštukai gudresni už mus...:)))2.8 -
Užtat gražus ir šiltas rytas buvo - be jokio vėjelio, sau smagiai strikt pastrikt pavasariškai :) Jo, per pietus pradėjo pamažu giedrytis, pamenu tai :)
Iš tikro, vakar per pietus susimąsčiau (nukreipiu temą), beganydamas akis po Talkšos pursluotus raštus. Kaip čia yra, kad ledas padabintas tokiais gražiais raštais, o nuotraukų nematyti. Tai rūkai su žvejais, tai saulėlydžiai rožiniai, tai šakos saulėtos su kar karrr, bet bet liaaado nuotraukų nėr. Keistoka... :)
O paukštukai, tai jo... Iš tikro džiugu, kad jie tokie atsargūs ir saugesni jie tokiais būdami, ir... na juk taip miela, kai paukštukas ima tave ir išduria - palieka tokį smagų skanų pojūtį :) Sukyla azartas ir mintis - „na palauk, kitą kartą ateisiu su 500mm ir vistiek „nušausiu“ tave“. Va ir savotiška nebilaus dialogo ir soc. ryšio pradžia :). Smagu gi :) -
Talkšos? Vakar? Na, naaa....... ir kur toks pėdutės klajoja? :)
-
Klajoja ten, kur akys rodo ir likimas veda už rankos (kad banaliau būtų) :) O jei rimtai, kartais išties atrodo mistiškai tos visos aplinkybės sukrentančios, kai atsiduri ten, kur neplanavęs, pamatai tai, ko nesitikėjai ir pasižadi grįžti sekančią dieną su kitu objektyvu, bet... Bet gaunasi taip, kad nuo sekančios dienos (imtinai) prasideda lietūs ir vėjai ir galimybės pamatyti to grožio gražiu oru nebėr ir galbūt šįmet nebebus. Ką galvot tokiom akimirkom? Kad likimas tyčia atvedė paskutintą gražią dieną pasigrožėti ledu, jo gražumu, slidumu ir storumu bei žmonių gausa ant jo (kas su pačiūžom, kas su rogutėm, o kas šiaip su lepečkojytėm plikom (nepamenu ar tokias mačiau)) :)
Įsijaučiau :). Laikas patylenti :)
¤nėra -
Oho, tikrai puikūs raštai :) Bet nesupratau - ta saulė ant iešmo irgi prie Talkšos fotkinta?2.8
-
Kaip knieti nagai pasakyti, kad toji raudonoji šašlykė irgi prie Talkšos fotkinta. Knietėte knieti, vardan to subarlamutinimo, bet... meluoti negražu. Ji fotografuota vėlgi ekspromtu, tik už keletos dešimčių km į ritus nuo Talkšos :) Pasirodo užteko tokio atstumo, kad saulės nieks neužgožtų :)
-
O kodėl mane reikėtų balamūtyti? Kuo nusipelniau tokios painiavos? :)
-
Oj ne, niekuom, čia tik... na... pėdutes paprastai palieka padykę padarėliai, tai... na... Kažkaip dėl bendro kvapo ta išdaiga, kurios net nebuvo :) Kažkaip pasijutau kaltas dabar. Sąžinė užėdė :)
-
Ach, visgi yra dar sąžinės likučių užsilikę...:D
-
O galėtų ir nebūt, bo velniškai skausminga jin - griaužia ir griaužia. Gyvą taip pamažu ir suvalgo... :D
-
kas čia per pesimizmas, Vilija ?? :)
ateina pavasaris, tuoj nebebus vienišas...
kitą vertus, visiems reik pabūt truputį vienatvėj, kad "stogo nenurautų" ypatingai vyrams ... beje man kažkas sakė, kad tose priešvestuviniuose bažnytiniuose kursuose, be kurių dabar bažnyčioj šliubo nepaimsitai, labai tai akcentuoja: " palikite kartais vyrą patį su savimi "... :)))2.8 -
Pavasaris - laikina būsena, Dainiau. Ji praūžia kaip viesulas ir vėl viskas lieka savo vietose.....
Na, o vyrai..... jie kartais linkę taip užsibūti patys su savimi, kad visiškai pamiršta grįžti iš to transo...:D2.8 -
iš kur žinai ???? :)))
-
Iš savo patirties, Dainiau..... Ne iš nuogirdų.2.8
-
...toks jau tų patinų gyvenimas... jei kažkaip ne taip- tai jie jau ne patinai... :)))2.8
-
O kas pasakys, kaip yra "TAIP"'? :) Čia jau kiekvieniem savaip... Arba, jei pasiseka, išeina unisonu, arba kiekvienam solo partija.....:)5.4
Jūsų komentaras
Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti
Nuotrauka galerijose
