Nu ir drąsumas gyvulio...
Rėkiau krante: ,,Neik, įlūši, grįžk į krantą!!!"
Ir delnais plojau, kad pabaidyčiau. Gal kurčia? Gal gyvenimas nebemielas?
Visai šalia jos buvo ledas prasivėręs. Nu, galvoju, amen dabar. Pamatysiu skęstančią katę, o tokio reginio tikrai nenorėjau... Stovėtų akyse visą mėnesį...
O ji... iš tos eketėlės atsigėrė ledinio vandens ir nuėjo toliau gal manęs net nepastebėjus ir neišgirdus... Troškulys...
Ačiū Dievui, viskas laimingai baigėsi.