Ši foto daryta Tbilisyje (Gruzija). Įtraukiau ją į savo kelionių albumą, nes prisiminus šiurpas nubėga :)
Tądien vaikščiojome su gide po miestą, viską apžiūrinėjome, viską fotografavome ir visko klausinėjome. Taip jau gavosi, kad turistinė grupė buvo sudaryta iš dviejų žmonių, tad gidę kamantinėjome neužsičiaupdami :). Netoli Šventosios trejybės cerkvės – svarbiausios ir didžiausios Gruzijos katedros – praėjome mažą parkelį, kuriame sėdėjo ir ekspresyviai kalbėjosi šie jaunuoliai, spėju, du broliai. Sugalvojau juos nufotografuoti ir žinojau kad turiu tik vieną bandymą, nes paskui jie mane pastebės ir nebeliks natūralumo. Kurį laiką sukiojausi aplinkui, apsimesdamas kad žiūriu kitur ir laukiau palankaus momento. Atėjus momentui greitai pakėliau fotoaparatą, čiaukštelėjau vieną nuotrauką ir nuskubėjau paskui gidę, kuri jau buvo nuėjusi į priekį.
Tada už nugaros išgirdau šūksnius. Gruziniškų žodžių nesupratau, bet vertimo man ir nereikėjo :). Supratau kad įklimpau. Pribėgę vaikinai kažką energingai šnekėjo, gidė kažką atsakinėjo, jaučiu kad kvaileliais juos išvadino ir dar apstumdė nepiktai. Taip viskas ir baigėsi. Atsargiai klausinėjau gidės, ar tikrai svečioj šaly galime taip viską ramiai fotografuoti. Ji nuramino kad galime, o tiedu gal kokie banditėliai buvo, nesgi neaišku ko čia bijoti. Bet iš tikrųjų aš supratau, kad pats netyčia juos išprovokavau: staigiai pasišalinęs atrodžiau lyg kažką negero darydamas. Tai buvo pamoka: negalima fotografuoti vogčia. Turi atrodyti ramus, malonus ir atsipalaidavęs. Kitaip sakant – fotografuoti tartum geras žmogus :)