Nesuprantu, kaip per keturis metus nepastebėjau jūsų darbų. Peržiūrėjes jūsų nuotraukas, beveik visoms reikėtu kabinti žvaigždes:) Gal kiek šviesa užgožia detales šviesiausiose vietose. Gal kiek slankiklius Highlights ir Whites į minusą reikėtu?
“Vaikėji”, Alfridai, o gaila, nes rimtas diedas esi. Torto dazniau nusipirk, emocijų ir fotografinių arba tikrų saldumynų trūkumas. Tik nesupyk. Nerašyčiau taip, jei tavo kūrybos nežinočiau, nematyčiau, bent amkstesnės. Labos
Senatvinė cukraligė ko gero. Be to, kuo senyn, tuo labiau vaikai į dangaus angelėlius panašūs ir vis labiau prie jų traukia. Vaikų pasaulis toks tyras, kaip rojus. Per lėtai vaikėju. Į rojų norisi, ne į pragarą.:) Dar ne visai žabalas. Matau dirbtinumą, netikusią vaidybą, sumeluotas emocijas, bet tas vaikiškas nekaltumas, naivumas ir dar nesugadintos sielos tyrumas viską atperka, panašiai, kaip ir tavo anūkėlės Klaudijos abrozdėliai:) Gal nereikėtų taip negrabiai nukirsti noro kurti, o palaikyti, pamokyti, perduoti savo išmintį ir supratimą, kiek jo beturėtum, paskatinti ir pagirti menkiausias pastangas. Pagirkim ne vien tik draugus, prašo užrašas viršuje:)