Ai, vis dar mintys sukasi apie Lietuvos jaunąją kartą ir Lukiškių aikštę. Vieni nori to, kiti kažko kito. Vakar ėjau pro tris pradinukus Čečėnijos aikštėje, jie turėjo nešiojamą garso kolonėlę ir grojo rusišką popsą. Tikrai jie tos kalbos nežino ir nesupranta žodžių, bet tai jiems yra "kieta". Pažiūri mūsų komercines tv ir nuolat Muchtaras grįžta, sudužusių žibintų gatvės ir t.t. Tik vakar viename filme karininkas moko tyrėją, kaip reikia mušti moterį, kad sužeisti jos sielą. Man tapo aiškiau, kodėl taip buvo išniekinti žmonės Rainių miškelyje, kodėl tokiu būdu kankintas Ramanauskas-Vanagas. Nebalsavau nė už vieną paminklo Lukiškių aikštėje variantą, manau, blogai, kad supriešinamos kartos. Uždarant Kauno bienalę buvo reziumuota, kad paminklai gyvuoja trumpai, keičiasi santvarkos, valdantieji, keičiasi kartos. Bet vis tik kraupiai atrodė G. Narkevičiaus filmukas apie Lenino stovylos nuėmimą Lukiškių aikštėje, kai pamojavęs ranka virš žiūrovų galvų jis vėl grįžta ant savo postamento. P.S. Man labiau patiko kai buvo užsėtas rugių laukas ir keli akmenukai padėti toje aikštėje - nukankintųjų sieloms ir balandžiams.