apnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau.

– Ką gi tu matei Mėnuly?

– Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, Stovi kalnas Šokolado,

O ledų, o ledų — Vos gali paeit — slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, Net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo.

Sapnavau, sapnavau, Kad Mėnulyje buvau. Va saldainių popierėliai Kišenėlėj šnara. Mama, kam mane prikėlei? Kaip Mėnuly gera!

Man mamytė veidą prausia Ir šypsodamasi klausia: — Ar tik tu nėjai į spintą, Kur saldainiai guli? Šiandien spinta užrakinta – Skrisk sau į Mėnulį.

Va tai tau, va tai tau, Iš Mėnulio nukritau.

Justinas Marcinkevičius