Girdėjau šiąnakt buvo šalta? ;D
* -19.5 *
Pagaliau įgyvendinau savo ilgametę svajonę! Vis nerasdavau tinkamos progos, sąlygų, ir svarbiausia - ryžto.. Tačiau šiąnakt termometras parodė kraują kaitinančius skaičius! Žinodamas, kad gailėsiuos to nepadaręs, pasiruošiau fotoaparatą, termosą, ir į laukus!
Mane iškart nustebino tokiame šaltyje tvyrantis rūkas, apgobiantis viską Mėnulio šviesoje. "Nuostabu" - pagalvojau, ir sustojęs šalikelėje išlėkiau ieškot tinkamos kompozicijos. Viskas. Dabar arba niekad. Ir kuo greičiau!
Nusirengiau rūbus ir mane iškart apėmė stingdantys Mėnulio spinduliai. Bėgu į vietą, kurią pasiruošiau ir jaučiu taip stipriai kiekvieną sekundę, kiekvieną akimirką, kaip judu laike! Odą kiaurai veria šaltis, šerkšnas iškart dabina barzdą, tačiau pasijutau toooks gyyyvas!! Nuoširdžiai jutau, kaip krauju srūva visi laimės hormonai! Retai kada taip gera fotografuotis! ;D
Bet šiaip... ar susimąstėt kas yra tas šaltis? Kas yra temperatūra?? Ar tai tik žmogaus išmąstytas dydis? Bet kodėl mes tada temperatūrą taip jaučiam?
Besimokantys fizikos studentai supranta, kad šaltis, tai dar viena evoliucijos sukurta iliuzija! Temperatūra yra ne kas kitą - kaip dalelių judėjimas. Pvz kuo greičiau juda oro molekulės, tuo didesniu greičiu jos atsitrenkia į mūsų odą, tuo didesnę temperatūrą smegenys fiksuoja. Kuo lėčiau virpa molekulės - tuo mažesnę temperatūrą mes suvokiam. Tad kas yra šaltis? Kvantinė fizika sako, kad dalelių sustabdyt neįmanoma - jos VISADA kaip nors juda. Tad ir šaltis negali egzistuot! Tik didesnė šiluma, arba mažesnė šiluma ;);
Bet net ir šalčiui neegzistuojant, kaip ištvert kai kūnui šalta?? Išduosiu paslaptį kuria naudojuosi visą gyvenimą - tai paprasčiausiai nekovot su šalčiu! Priimt giliai viduje, kad metų laikų nepakeisi, kad ir kiek pyksi, ir leist šilumai būt, kad ir kokia ji bebūtų.
Šaltis tik iliuzija. Svarbiausia nebūt nuogiem lauke, būt akimirkoj, ir rami vidinė šiluma pati ateis ;))