Tai nebe gyvenimas. Tai valstybės gėda. Kažin ar kada iš jos beišbrisim, kaip nesenai išbrido Airija, kiek anksčiau ta pati, dabar klestinti Norvegija. Mes tokių gamtos turtų, kaip jie neturim. Vienintelis Lietuvos turtas - darbštūs žmonės, kurių vis mažiau belieka dėl beatodairiško, laukinio grobuonių apiplėšinėjimo. Valstybė nuo jų negina. Kas dar sugeba pabėgti - pabėga. Tuos, kurie nesugeba - matome čia.
Socialinė apsauga, rūpyba ir kažkokie kiti biurokratiniai dariniai šiems žmonėms nesugebėjo padėti. Problema ir žmonių tarapusavio santykiai, susvetimėjimas. Pamenu pokario metus: kiekviename kaime būdavo bedalių, kuriuos žmonės pavalgydindavo, pasikalbėdavo, pasipasakodavo, lauknešėlį įdėdavo. Tie stengdavosi atsidėkoti darbu, kokį pajėgdavo atlikti.
kiekviena atskira nuotrauka - lobis! Bet čia man jų per daug vienoj vietoj..."Nebeskanu"...Manau, kad mūsų valstybės tragedija ne čia...Sutinku su Kriviu...