Mano silpnybė. Sako, kad gyveno toks žvejys Mingis Ventės rage. Nu ir, žinoma, kaip jaunystoj būna, įsimylėjo. Pasiėmė savo luotą ir iriasi per marias kiton pusėn, bet tą reikalą užmatė Perkūnas ir nutrenkė marių dugna, akmeniu paversdamas. Vienąkart metuose per visuotinę paleistuvystės naktį, taip sako katalikai, išbrenda Mingis į krantą rankomis akmeninę galvą laikydamas, ir jieško savo mylimosios, kad jį pabučiuotų. Tik nesupranta Mingis, kad ne į tą krantą išbrenda, o žmonės, manydami, kad, jį pamatę, irgi suakmenės, stengiasi tą naktį prie marių savo dukrelių neleisti, nes tiki, kad ir jos tokį pabaisą pamatę iš siaubo stabligę gali gauti. Tai, va, tyso gražuolė Neringa kitam marių krante ir žliūmbia savo mylimojo, todėl ir Baltija siūri.
Serija būtų stipresnė jei būtų mažiau foto, kai kurios kartojas ir kai kuriose apdirbimas skirias. Yra man ir labai patinkančių kadrų, bet yra ir labai šiaip.