Įdomus dalykas, kai žvelgiu į nuotraukas iš Kryžių kalno, intuityviai akimis ieškau savojo, to simbolinio, kurį prieš daugelį metų ten palikau. Žinoma, tas tikrasis yra su manimi, jį nešu per gyvenimą, nejausdamas didedelio vargo... Šaunu, Klaudijau. Sėkmės.
Ir kas gi suskaičiuos tuos, kurie paliko ten savo kryžių ar nedidelį kryželį, kaip vilties Dievo palaimai ir atleidimui simbolį? Jų ten - nesuskaičiuojama daugybė. Žmonės tiki Aukščiausiojo valia ir tikisi jo malonės... Dėkoju, Leonardai.