Galima daryt prielaidą, kad nėra apie ką rašyt, todėl instrukcijos negelbėja :) Galima daryt prielaidą, kad rašyti apie tai neverta, reikia tiesiog kurti ir šiuolaikinis menas nėra objektas kuriam reikia pristatymo, jis yra veikla daroma šiandien be didesnės išliekamosios vertės. Todėl horizontai taip sakant tušti, be kažkokių sektinų aprašyo pavyzdžių, na išskyrus instrukciją kaip tai daryti, jeigu visgi nuspręsite.. Galima daryti prielaidą, kad viskas atvirkščiai, ir veikėjas tiesiog skęsta šiuolaikinio meno įvairialypėje gausoje, skęsta taip, jog net ir instrukcijos nebepadeda :D Žinoma ir paties veikėjo pozicija svarbi, panašu, kad jis nėra patenkintas tuo jog jį ši aplinka skandina ir jam sunku rasti išsigelbėjimo priemonių nuo to.
Na ir žinoma čia yra ir stebėtojo pozicija, kuri klausia, ar gelbėtis reikia, ar reikia pasiduoti tam? Kokią poziciją pasirinkti.