Leonardas Skirpstas (leopoldas) apie istorines nuotraukas
2018.09.23  Naujienos:  mėnesio geriausireportažas  10
 
leopoldas: Aštuntasis dešimtmetis... (Ruošiant fotopasakojimą apie savo pirmą išvyk...)   Komentarai [31]
Noriu pasidžiaugti ne tuo, kad šiandien mane kalbinat. Man džiugu, kad būdami skirtingo amžiaus, patirties, pažiūrų, išsilavinimo, eFoto dėka turim galimybę bendrauti, dalytis savo darbais, sumanymais, patirtimi. Mus vienija fotografija. Turim galimybę gyvenimą stebėti per fotoaparato akutę ir fiksuoti mums patrauklias akimirkas, šitaip natūraliai tapdami savo šeimos, giminės, miesto, viso mūsų krašto metraštininkais. Taip sakau iš savo ilgametės patirties. Tačiau tikrai niekad nemaniau, kad ir mano įamžintos akimirkos kada nors taps istorijos liudytojomis, kad jos atsiras muziejų ekspozicijose, iliustruos įvairius šiuolaikinius leidinius.

leopoldas: Tiesos sakymo metas - 1988 08 23 ( Kviečiu dar kartą atsigręžti į nepamirštam...)   FOTOISTORIJA [61]
Žiūrovus labiausiai jaudino Tavo reportažas iš Sąjūdžio mitingo.

Pralėkė trys dešimtmečiai nuo to įsimintino Sąjūdžio mitingo Vingio parke. Jeigu atvirai, išgirdus žodžius ,,Vingio parkas“, man prieš akis iškyla būtent šis mitingas. Dirbant žurnalistinį darbą teko dalyvauti įvairiuose masiniuose mitinguose ir susirinkimuose, bet šis buvo pats įsimintiniausias ir prasmingiausias. Galiu prisipažinti, kad mūsų šalies virsmo pradžioje buvau ne pasyvus stebėtojas, bet aktyvus dalyvis. Į mitingą Vingio parke ėjau kaip pilietis, neturintis jokių įpareigojimų. Kaip įprasta, visada su savimi turiu fotoaparatą. Tiesa, tą vakarą parke buvo ir daugiau fotografų, tikrų ir netikrų. Kalbant apie pastaruosius, turiu galvoje KGB, sovietinio saugumo, pareigūnus. Jie stropiai fotografavo ir mus, kad žinotų, kas fiksavo šį renginį. Džiaugiuosi, kad įamžinau įsimintinas akimirkas. Manau, pavyko perteikti to renginio dvasią, o svarbiausia – tuos kadrus išsaugojau iki šių dienų. Galim pajuokauti, kad fotografui svarbu ilgai gyventi, nes pats savaime tampi ,,istoriniu eksponatu“. Truputį nustebau, kad šiai sukakčiai skirta mano fotografijų paroda nesulaukė konkurencijos. Ekspozicija Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sulaukė visuomenės dėmesio. Spėju, kad kolegų, kurie fiksavo ano laikotarpio akimirkas, ratas gerokai praretėjo. Be to, vis mažiau jų parodas rengia iš asmeninio entuziazmo.

Ar su reportažo herojais palaikai ar palaikei kokį ryšį? Ar jie taip ir liko archyvuose?

Nemažą dalį savo istorinių akimirkų herojų pažįstu asmeniškai, mielai su jais bendrauju. Viešai esu pasižadėjęs, kad tiems, kurie atpažins save fotografijoje, būtinai padovanosiu ją prisiminimui. Ir parodos bibliotekoje metu keturi herojai gavo po nuotrauką.

leopoldas: ,,Man menas lig šiolei tie saulėti toliai...“ (Tai mūsų SSB (studentų statybinio būrio), vis...)   FOTOISTORIJA [40]
Gal gali papasakot apie naudotą techniką? Apie tarybinį laužą daug anekdotų fotografai žino... ;)  Ar nebuvo taip blogai?


Esu minėjęs, kad pirmasis mano fotoaparatas buvo Smena 8M, vėliau įsigijau Zenitą B, po jo – Praktica LTL. Pastarąjį turėjau ir mitinge Vingio parke. Iki šiol fotografuoju su ,,kukliomis“ kameromis ir džiaugiuosi, kad dėl jų patikimumo neturėjau jokių problemų. Tik su liūdesiu turiu konstatuoti, kad prabėgę dešimtmečiai atsiliepia negatyvų kokybei. Neslėpsiu, tenka nemažai laiko sugaišti, kol jas truputėlį ,,padailinu“.

 Kažin ar tai ką tik nuskenuoti kadrai. Kas paskatino juos publikuoti?

Galiu pasidžiaugti, kad daugumą jau istorija tapusių kadrų naujam gyvenimui prikeliu būtent čia, eFoto tinklapyje, ir jūs tampate pirmaisiais vertintojais. Negalėčiau tiksliai pasakyti, bet šiuo metu suskaitmeninta gal tik kokie penki procentai mano archyvo negatyvų. Puikiai suprantu: jeigu nesugebėsiu jo tinkamai sutvarkyti, jis liks bevertis. Pastaruoju metu muziejininkai mane stipriai ,,skalpuoja“ už netinkamai saugomą archyvą. Tik nežinau, kur nebrangiai nusipirkti laisvo laiko...

leopoldas: Metas, kai auginome sparnus... (Mūsų tinklapyje (eFoto.lt) perskaičiau informac...)   FOTOISTORIJA [45]
Kaip istorinį laikotarpio dokumentą skaitome Tavo pasakojimą apie pirmuosius (tvirtus!) žingsnius fotografijoje. Personalinė paroda tada buvo oho koks įvykis, fotografija buvo vertinama. O dabar kažkaip nuvertėjo...
Kaip vertini šiuos pokyčius?

Negaliu tiksliai pasakyti, ar aš suradau fotografiją, ar ji mane, bet ta draugystė jau tęsiasi daugiau kaip 45 metus. Fotografija man buvo, yra ir bus pats nuostabiausias hobis pasaulyje. Labai gaila, bet jokių fotografijos mokslų nesu baigęs – studijuojant žurnalistiką buvo dėstomi tiktai jos pagrindai. Visą gyvenimą fotografuoju pasikliaudamas savo intuicija. Gal gelbsti gyvenimo patirtis? Esu surengęs ne vieną dešimtį savo darbų parodų, stebiu kolegų darbus, asmeniškai pažįstu nemažą būrį mūsų fotografijos guru. Žinoma, fortūna man buvo palanki. Surengti autorinę parodą, būnant moksleiviu, anuomet buvo didžiulis įvykis. Dar didesnis netikėtumas, kad netrukus tapau jauniausiu Lietuvos fotomeno draugijos nariu. Juk net prašymo nerašiau... Gimiau ir augau labai gražiame mūsų krašto kampelyje, Palangoje. Mano pirmuosiuose kadruose buvo įamžinta jūra, klasės draugai, supanti aplinka. Po keturiasdešimt metų sužinojau, kad nuotraukos, kuriose užfiksavau Šventosios žvejų kasdienybę, tapo unikaliais kadrais – tokių niekas daugiau neturi. Pasirodo, anuomet uostuose – karinės strategijos objektuose – fotografuoti buvo griežtai draudžiama. Spėju, kad pasieniečiai, pavaldūs KGB, į paauglį su fotoaparatu tiesiog nekreipė dėmesio. Matyt, nekėliau įtarimo ir grėsmės, kad galiu būti Vakarų žvalgybos užverbuotas... Juk mano kartos žmonės puikiai prisimena, kad paplūdimyje buvo leidžiama būti tiktai nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Tada smėlį, pajūrio ruožą nuo vandens iki kopų, kariškiai suakėdavo, kad užsienio diversantai ar bėgliai iš Lietuvos ten savo pėdsakus paliktų...

Spėju, kad fotografų Lietuvoje daugėja progresiniu būdu... Gal nieko blogo tame nėra. Anais laikais į fotografiją pagarbiau žiūrėjo, ją labiau vertino, ir tai nebuvo itin pigus užsiėmimas. Gal nepatikėsit, bet iki šiol manyje išlikęs jausmas ,,taupyti“ kadrus, lyg fotografuočiau su juostele...

Maidane  
Gyvenimas keičiasi, jis spartėja, vos spėjam suktis. Pastebėjau, kad žmonės vis labiau tingi rašyti, skaityti, o gan noriai stebi vaizdus. Taigi fotografijai ateina geri laikai. Mano ,,arkliukas“ – reportažinė fotografija. Būdamas įvykių sūkuryje puikiai jaučiuosi. Labai mėgstu keliauti ir nuolat tai darau, o kelionėse visada fotografuoju. Turiu daug planų, sumanymų ir tikiuosi, kad ir ateityje bus galimybė jais su jumis pasidalyti.

Pabaigai palinkėčiau būti tolerantiškiems kolegų atžvilgiu. Juk ne visi gimėme su ,,Nike“ marškinėliais ir fotoaparatu ant kaklo. Visi mokomės ir darome klaidų. Man vertybė – ne techniškai tobulas kadras, bet žmogaus noras ir užsidegimas prisiliesti prie fotografijos, noras tobulėti ir kurti grožį.

leopoldas

leopoldas


Komentarai
Turinys
  • Kriaušė Krioklys
    Kriaušė Krioklys 
      2018.09.23, 19:01, vertino: Gerai, , rašė:
    Pasakykit tiems muziejininkams, kad jie paimtų ir nuskenuotų. Jų darbas gi ne skalpuoti, o tvarkyti ar padėti tvarkyti, na, bent jau patarti :)
  • leopoldas
    leopoldas 
      2018.09.24, 13:54, rašė:
    Muziejininkai (Lietuvos nacionalinis muziejus) gal be didelio vargo sutiktų skenuoti tuos negatyvus, bet jie nori, kad aš juos ir padovanočiau. Reikia pamąstyti. Dėkui Jums.
  • Vaizdinys
    Vaizdinys 
      2018.09.24, 18:10, vertino: Gerai, , rašė:
    Bet yra vienas trūkumas. Padovanojus negatyvus nebeliks galimybių patirti malonumą darant atradimus savo paties praeityje.
  • leopoldas
    leopoldas 
      2018.09.24, 19:14, rašė:
    Labai taiklus jūsų pastebėjimas. Nuskenuoti negatyvus, tai gan techninis darbas, bet padaryti nuotraukų aprašus, tai jau ,,mirtis alyvose"... :)))
  • _«M.G»_ (išsitrynęs)    2018.09.24, 20:18, rašė:
    Kaip visada šaunus pasakojimas, Leonardai.
    Galbūt verta išbandyti perfotografavimo metodą, apie kurį kadaise teko šiek tiek kalbėti. Man jis pasirodė priimtinas dėl kelių priežasčių: 
    1. Perfotografuoto negatyvo formatas - DNG/RAW
    2. 36 Mpix raiškos skaitmeninis failas užima apie 40 Mb.
    3. Vienu Preseto mygtuko paspaudimu tas RAW failas iš negatyvo virsta į pozityvą Adobe Lightroom programoje. Konversija be degradacijos, originalus failas lieka nepaliestas. O apimtis, kaip sakiau, tik 40 Mb, palyginti su fotošopiniu TIFF 4x didesniu. Po pirminio vertimo į pozityvą galima paderinti šviesumus, kontrastus ir spalvas pagal skonį. O pas jus daug kadrų bus juodai balti, kas net kiek palengvina apdorojimą.¤nėra¤nėra
  • leopoldas
    leopoldas 
      2018.09.24, 20:30, rašė:
    Mindaugai, labai dėkui už man aktualią informaciją. Pasižadu per rasotas pievas iki tavęs atkulniuoti ir ,,gyvai" patikrinti tą metodiką. Man reikia matyti ir praktiškai išbandyti, tada bus daugiau aiškumo. Tikrai nepamiršiu ir būtinai susitiksim. Iki malonaus.
  • _«M.G»_ (išsitrynęs)    2018.09.24, 20:34, rašė:
    gerai, pasiderinsim laiką po spalio 3 :)
  • leopoldas
    leopoldas 
      2018.09.24, 20:44, rašė:
    Puiku. Spalis tinka... :)))
  • stepiu_vilkas
    stepiu_vilkas 
      2018.09.25, 14:26, rašė:
    Leonardai, jūs puikus reportažinės fotografijos guru. Ypač žaviuosiu jūsų archyvų nuotraukomis, kurios išties unikalios ir įdomios, jau virtusia net Lietuvos istorijos dalimi. Stiprybės tvarkant archyvinę medžiagą!
  • leopoldas
    leopoldas 
      2018.09.27, 14:42, rašė:
    Sveikutis, Tomai. Dėkui už gerą žodį ir gražius palinkėjimus. Dievinu reportažinę fotografiją.
      www.fotobites.lt nuolaida fotoknygoms, albumams, fotožurnalams galioja iki gegužės 1 dienos.

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti