Pašnekesiai. Liubartas...pravarde Kibiras :)
Liubartas- savamokslis kaimo drožėjas, ir nedrožinėti jis negali, nes tai -vienintėlis jo pragyvenimo šaltinis. Rimto ir pastovaus darbo dirbti jis nenori, ... sako, kad įsitikinimai neleidžia... :) :)
Kad yra "prie meno" Liubka (taip į jį kreipiasi kaimynai) suprato dar besimokydamas aštuonmetėje mokykloje: darbų pamokos jam sekdavosi puikiai. Per jas ir išmoko darbuotis su kaltu. Kitiems mokslams galvą irgi turėjo, bet po vidurinės niekur, kažkaip, ir neistojo. Keletą mėnesių lankė vakarinį LTSR dailės instituto skyrių, po to sekė atsitiktiniai darbai.
Apie mėgiamą užsiėmimąį pamažu sužinojo kaimynai ir kolūkio administracija, kuri jam ir pasiūlė darbą. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę ir papūtus kitokiems vėjams, Liubartas darbo neteko. Nuo to laiko įniko į alkoholį. Pajamų gaudavo (ir tebegauna iki šiolei) iš tuo metu jau paklausių ir populiarėjančių religinių figurėlių: rūpintojėlių, šv. Marijos ar Jėzaus figurėlių, kurias realizuodavo prie Aušros vartų Vilniuje.
Jau ketvirtis amžiaus Liubarto gyvenime niekas nesikeičia...