Vaikštant po Kordobos senamiestį apima jausmas, kad čia, būtent čia...laikas sustojo... Šiek tiek istorijos: Kordoba (Cordoba) - miestas Andalūzijoje. Romėnų laikais tai buvo vienas svarbiausių miestų Iberijoje. Nuo VIII a. Kordobą valdė musulmonai. X a. miestas klestėjo- tuo metu jis buvo islamo imperijos vakarinė sostinė. Šiandien Kordoba - svarbus Europos kultūros centras. Senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai trečias pagal dydį Andalūzijos miestas. Pirmieji šaltiniai, kuriuose minimas Córduba randami apie 230 m. pr. kr. Miestas geografiškai išsidėstęs Guadalquivir upės slėnyje, Sierra Morena kalnų papėdėje, senovėje jis dėl itin patogios strateginės vietos šalyje, jis greitai tapo alyvuogių ir vyno prekybos centru. 711 m. arabų ir berberų kariai užėmė Iberijos pusiasalį ir Kordoba tapo islamiškuoju šalies centru, Kordobos kalifato sostine. Miestas buvo vienas didžiausių Vakarų Europoje, jame gyveno apie pusė milijono gyventojų. Tai buvo daugiakultūriškumo ir tolerancijos miestas. Musulmonai nepersekiojo kitų religijų išpažinėjų, jei tik šie laikėsi karalystės įstatymų. Ir nors aukščiausia valdžia priklausė musulmonams, žydai ir krikščionys taip pat galėjo užimti įvairius postus, tarp taip valstybės administracijoje. Kordoboje klestėjo švietimas ir mokslas, veikė universitetas, viešoji biblioteka ir net 27 nemokamos mokyklos. Jauni ponaičiai iš katalikiškos šiaurės atvykdavo į Kordobos rūmus mokytis manierų, o Prancūzijos karaliaus rūmų damos čia užsisakinėdavo šilko audinius. Paryžius ir Londonas atrodė atsilikę provincijos miesteliai palyginus su klestinčia Kordoba.