Kol Saulutė ridinėjosi dangumi, nesimatė jokių ženklų, jog vakare lauks kažkoks netikėtumas. Tačiau prasidėjus saulėlydžiui, vidur
y užšalusio ežero pradėjo formuotis šis pamėkliškas rūkas. Nesu kažkoks ūkanų specialistas, bet šitas, speigo rūkas, man pasirodė visiškai kitoks, nei įprastas, aplankantis mus rasotais rudens rytais. Šis buvo kažkoks vientisas, žvarbus ir nejaukus. Matėte „Sostų karus“? Paprastai, po tokio rūko pasirodydavo Baltieji Žygeiviai.. Šį kartą žygeiviai patys nepasirodė, bet atsiuntė arktinę šalčio bangą, kuri kelių minučių bėgyje surijo mano fotoaparato baterijas ir man neliko nieko kito, kaip apsisukti ir patyliukais traukti namo.