Kartais, kai vidury nakties, vienas pats fotografuoju kur nors miškuose, aš taip dažnai ir greitai dairausi aplink, jog pasidaro sunku suprasti – ar žvaigždės pradeda sūkuriuoti danguje, ar tiesiog galva pradeda lengvai svaigti..
:D Kadangi aš fotografuoju tik savo malonumui, t. y. iš to pinigų neuždirbu, tai man ir konkurencija nėra labai aktualus dalykas :) Vienok, kai miške laksto briedžiolakiai, o po medžius karstosi voverės-žudikės, kažkiek pergyvenu dėl savo saugumo ;)
Ateity bus matyti - tikrai nespjausiu į šulinį :) O kol kas tiesiog mėgaujuosi fotografija ir visais pagalbiniais jos malonumais. Beje, nuoširdžiai dėkoju už gražius žodžius!
Dėkoju! Mano skoniui jų truputį per daug. Kol buvo prieblanda ir nesimatė daug žvaigždžių, aplink makalavosi debesys, o kai pastarieji išsisklaidė, buvo jau visiška naktis ir virš galvos žybsėjo kazilijonas šviesuliukų :)
Na, nuo Jūsų nieko nepaslėpsi :) O iš tiesų, Ole Henrik iš šios vietos yra padaręs daug įspūdingų nuotraukų, todėl man dabar tenka gerokai pasukti galvą, kad parodyti kažką nematyto. Kiek pamenu, šitokio trobelės kadro dar nebuvo ;) Beje, vasarą darytas mano kadras taipogi savotiškai unikalus, nes OHS trobelę fotografuoja tik vakarais ir naktimis, o anas kadras pagautas paryčiais. Man trobelės užkalbėtojas buvo užsiminęs, jog yra visiškas pelėda :D
Ten labai ribota erdvė, todėl ir kampų nėra daug. Maždaug 5 metrų pločio liežuvis, kur trobelė atrodo geriausiai. Toliau į kadrą pradeda lįsti pašaliniai objektai ir trobelė pasidaro nebe tokia romantiška.
Nea. Dabar jau planuoju pasitraukti į miškus, galbūt, apsigyventi toje trobelėje, atsiriboti nuo internetų, elektros ir higienos bei gyventi harmonijoje su voverėmis, kurtiniais ir uodais ;)