Viskas taikliai ir vietoje ir eiles,ir pati nuotrauka iliustruojanti zmogaus pavargima nuo gyvenimo. :)
Aš taip skubėjau jau visada kažkur,
bet kartą… pavargau.
Atrodė, lyg laimėjimui pasaulin
būsiu aš atėjus
Dar saulėn akys žvelgs ne kartą,
Tačiau ir ten jos ras dėmių…
Todėl norėtųsi visai
Be pėdsako išnykt, pražūt.
Aš nežinau, kodėl šiandien toks pavargimas
Sukaustė protą ir jausmus.
Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.
V. Mačernis