Artėjančio jubiliejaus proga - mano prisiminimai. Per tiek metų popierinės nuotraukos jau išbluko, negatyvų neišsaugojau. Fotoaparatą (tėčio Smena-2) laikiau rankose gal kokį trečią kartą gyvenime, bet labai gi reikėjo tą dieną įamžinti.
Gal fotografų ratuose sukotės. Aš prisimenu iš tų laikų du pažįstamus fotografus - Vytautą Daraškevičių ir dar vieną, mažiau žinomą. Nors kalnų žygiuose, tiesa, bent vienas fotografas dažniausiai grupėje būdavo.
Aš turėjau fotoaparatą. Ir fotografuodavau. Dabar niekaip nesuprantu, kodėl neturiu nė vienos nuotraukos. Gal kad svarbiau buvo dalyvauti, o ne įamžinti?...
Gal taip ir buvo, svarbiausia - dalyvauti. Nė vienas tada nežinojom, kur tas kelias mus nuves. Gal atrodė tiesiog šaunus renginys, kažin, ar kas nors tada galvojo apie istorinus kadrus. Aš buvau iš tų, kurie patys nefotografuodavo, bet kaulindavo nuotraukų iš fotografuojančių. Pati pabandžiau tik du kartus - per Baltijos kelią ir keliaujant dviračiais po Karaliaučiaus kraštą.
Gaila, neturėjau dar laiko nueiti į jūsų fotografijų parodą, bet tikiuosi dar suspėti. Taip, fotografijos mūsų visų istorija, ir labai smalsu bus pamatyti jūsiškes, kurios greičiausiai visos į parodą netilpo.
Manoji paroda labai kukli nuotraukų skaičiumi, bet jauki savo turiniu. Galėsit čia pažiūrėti ir nereiks eiti į parodą. Žinoma, juokauju. žiūrėti nuotraukas parodoje ir monitoriuje, tikrai yra skirtumas. :)))
Ačiū, Tomai. Taip, man pasisekė, kad turėjau galimybę tame Laisvės kelyje (tuo metu kelias taip buvo vadinamas, terminas "Baltijos kelias" atsirado vėliau) sudalyvauti.