Per daug drastiška taip nukirpti antakius, sugadintas darbas, nekalbant jau apie nuotraukos formatą, nematau dėl ko būtu wau. Nesuprantu masės žiūrovo nuostabos šiuo darbu. Sėkmes kūryboje
Man irgi nepatinka, nes yra du dėmesio centrai, kurie emociškai per įvykį nesusiję ir todėl vienas kitam prieštarauja, o ne papildo vienas kitą. Darbas vadinasi, menine kalba kalbant, idėjos iliustracija. Kūrinys padarytas, ne sukurtas, o būtent padarytas, vadovaujantis taip vadinamu, pastatyminiu principu, arba kitais žodžiais tariant, aš taip sugalvojau, –ne išjaučiau, ne išgyvenau, ne perteikiau, o būtent sugalvojau. Sugalvojimas meno kūrinyje neperteikia jausminio atlikėjo santykio ir turi savyje – man taip liepė padaryti, bet man atlikėjai visiškai neaišku kam man taip liepė kodėl taip liepė, ką man pačiai tai reiškia, ką aš pati tuo noriu pasakyti. Šios fotografijos padaryme panaudotas pastatyminis principas reikalauja tai nurodyti ir pavadinime, kuris yra nuoroda į kūrinio pastatymo (padarymo), sumanymo idėją. Čia ne pažinčių klubas, kuriame galima pakabinti tokią nuotrauką ant sienos ir sakyti aš Aistė. Pastatyminis principas reikaluja ir alegorinės nuorodos pavadinime, pvz. "Žiogė",(žalia smilgos spalva, nors čia ne smilga, duoda nuorodą į pievų žiogą), "Kumelė" (smilga duoda nuorodą į arklio žąslus). Pastatyminis principas duoda nuorodą ir į tai, kad darbas padarytas fotostudijoje, todėl trečia klaida – panaudota šviesos dėmė ant plaukų kuria trečią dėmesio centrą, kuris konkuruodamas su kitais dviem akių žvilgsnis <> smilga dar labiau pabrėžia tų dviejų dėmesio centrų tarpusavio nesuderinamumą. Trečias dėmesio centras sako, kad jis čia yra todėl kad autorei taip; man taip gražiau, bet neduoda nuorodos koks yra emocinis, priežastinis ryšys tarp pirmojo dėmesio centro ir antrojo dėmesio centro. Tiek to,– užtenka ...