Buvau skaitęs Sartro "Žodžiai", girdėjęs apie egzistencializmą, todėl pirmą kartą pamatęs A.Sutkaus fotonuotrauką, kurioje Sartas pasviręs į priekį (lipdamas į kopą) biriame smėlyje mina savo šešėlį, suvokiau tai kaip paties egzistencializmo metaforą.
Neturiu priekaištų šiai nuotraukai, bet joje matau, kad skulptūra orientuota taip, kad šešėlis yra priešingoje pusėje (velkasi iš paskos), kopos pasvirimas ir aplinka neatitinka to vaizdinio ir minčių, kurias kėlė pirminis kūrinys - fotonuotrauka. Na, bet čia tik mano asmeninė nuomonė.
Neturiu priekaištų šiai nuotraukai, bet joje matau, kad skulptūra orientuota taip, kad šešėlis yra priešingoje pusėje (velkasi iš paskos), kopos pasvirimas ir aplinka neatitinka to vaizdinio ir minčių, kurias kėlė pirminis kūrinys - fotonuotrauka. Na, bet čia tik mano asmeninė nuomonė.