Stasys Zairys, 1919–1940.
Mano močiutės brolis žuvo tą pačią dieną, kai gimė mano tėvas. Kur jo kapas ir net ar buvo jis – nežinojome septyniasdešimt devynerius metus. Ieškojimai užtruko ir manėme, kad viskas, prarastas jau. Įvyko lūžis, radau archyvuose, galbūt? Nelaukęs nuvykau ten besidaužančia širdim. Radau! Stovėjau ir verkiau. Verkiau... Labas, Stasy, mūs šeimon sugrįžęs.