У гісторыі чалавечай цывілізацыі адносіны паміж чалавекам і жывёлай былі вельмі важнымі. Людзям пашчасціла прыручыць каня. Індаеўрапейцы вынайшлі ваенныя фурманкі, з якімі яны маглі дабрацца да самых далёкіх межаў Еўропы, Азіі, Афрыкі. Ёсць вялікая радасць ва ўзаемадзеянні з жывёлай. Чалавек прывязвае сябе да свайго ўлюбёнца і размаўляе. Яны таксама могуць "сказаць", якім будзе надвор'е на працягу года, яны скажуць, што хочуць есці, піць, быць шчаслівымі ці засмучанымі. Так можа быць, не толькі нас, але і жывёл прыручылі нас? (Прафесар этнолаг Ліберт Клімка).
Žmonijos civilizacijos istorijoje žmogaus ir gyvūnų santykis buvo be galo svarbus. Žmonėms pasisekė, kad jie prisijaukino žirgą. Indoeuropiečiai išrado karinius vežimus, su kuriais jie galėjo pasiekti tolimiausius Europos, Azijos, Afrikos pakraščius. Bendraudamas su gyvūnu patiri didelį džiaugsmą. Žmogus prie savo naminio gyvulio prisiriša, pasišneka. Jie taip pat gali „papasakoti“ kokie bus orai, metai, jie praneša, kad nori ėsti, gerti, yra laimingi ar nusiminę. Tad gal ne tik mes, o ir gyvūnai mus prisijaukino? (Profesorius etnologas Libertas Klimka).
Žmonijos civilizacijos istorijoje žmogaus ir gyvūnų santykis buvo be galo svarbus. Žmonėms pasisekė, kad jie prisijaukino žirgą. Indoeuropiečiai išrado karinius vežimus, su kuriais jie galėjo pasiekti tolimiausius Europos, Azijos, Afrikos pakraščius. Bendraudamas su gyvūnu patiri didelį džiaugsmą. Žmogus prie savo naminio gyvulio prisiriša, pasišneka. Jie taip pat gali „papasakoti“ kokie bus orai, metai, jie praneša, kad nori ėsti, gerti, yra laimingi ar nusiminę. Tad gal ne tik mes, o ir gyvūnai mus prisijaukino? (Profesorius etnologas Libertas Klimka).