Audrėja, kai dari nuotrauką, pradėk mąstyti nuo iš tolo, tai yra, nuo fono. Čia pas tave yra graži porų ritmika, Žr. dvi kelio vėžės, du medžiai, du ryškūs akmenys, žmogus ir nameliukas kairiame krašte trečiame plane, todėl vienišas nameliukas pabrėžia vyro vienišumą, o ką daryti su stulpu ? :) arba reikėjo porą žingsnių kairiau, kad stulpą medžio kamienas užstotų, arba atkirpti kairės pusės, kad nameliuko neliktų, bet man labiau patinka emocinis ryšys žmogus – nameliukas, negu žmogus – stulpas, nes nameliukas kuria atsvarą kelio vėžėms, todėl nuotrauka turi pusiausvyrą. P.S. nuotraukoje esančios detalės turi būti išdėstomos ir įtraukiamos į vaizdą taip, kad tarp jų per ritmiką būtų tarpusavio ryšiai. Tuomet vaizdas tampa ne atsitiktiniu, o suderintu ir tada žiūrovui daromas stipresnis emocinis poveikis, kuris jį priverčia ne tik grožėtis apsiribojant tuo gražu, bet ir ieškoti to, o ką autorius norėjo šia nuotrauka pasakyti, o kai jis pradės mąstyti ką autorius norėjo savo darbu pasakyti, tai tada tas, žąsinas žiūrovas, susiras sau ir alegorines nuotraukos idėjines prasmes, o ne iliustracijas. Sėkmės kūryboje. Ritmika yra vienas iš būdų padaryti gerą , ne gražią, o gerą nuotrauką, o kai bus gerai, tai bus ir gražiai .