Ko gero, kiekvieno gyvenime ateina toks laikas, kai krenti. Viskas sustoja, nutyla visi garsai. Jauti tik nesibaigiantį kritimą ir galiausiai stiprų smūgį. O paskui seka ilga tyla ir skausmas.

Dabar yra laikas įsiklausyti į save ir į tai, ką sako širdis. Negirdi? Pavargai nuo triukšmo ir chaoso? Labai gerai. Tylėk, lauk ir klausyk. Klausyk. Po kažkiek laiko tylos ir noro išgirsti, pajusi švelnią šilumos gaidą viduje. Tai bus tas momentas, kai tavo "aš" pradės kalbėti.