Norvegiškos džiunglės

Pats gražiausias dalykas, keliaujant gamtoje, šalia tako čiurlenantys upokšniai. Nieko nėra smagiau, nei klausyti, kaip tyliai ir draugiškai teka srovė; matyti, kaip pro medžių vainiką prasiskverbusi Saulė nuspalvina vandens paviršių. O jeigu takas persipina su upelio vaga, tai paprasta kelionė staiga pavirsta nuotykiu! Gal, kažkur miško tankmėje pasalą surengė indėnai? O gal, iš anapus kitos kalvos netikėtai išlįs hobitas? Keliaudamas palei upelį, dažnai mintimis grįžtu į vaikystę, kai kiekviena diena būdavo nuotykis ir kai pagrindinis mano darbas buvo žaidimai, o kompiuterį atstodavo svajonės, tingiai drybsant vasariškoje pievoje, įsikandus smilgą bei stebint praplaukiančius debesis.

Smagu grįžti į vaikystę! Bet ne mažiau smagu matyti ir džiaugtis tuo, kuo mus apsupa motušė Gamta. Ir, jei tą padarysime, tada pradėsime matyti, kad gyvenimas dažnai mus nuneša į vietas, apie kurių egzistavimą nebūtumėme pagalvoję net didžiausiose vaikystės svajonėse. Todėl svajokime, mylėkime, gyvenkime čia ir dabar, nes tik ši akimirka yra vienintelė ir nepakartojama. Vakar, šiandien ir per amžius!
 358 (+0)

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti