Neišeina perduoti oro gaivumo, jo švarumo truputis drėgmės. Manau traukia ta jėga, lopšio iš kurio gimė žmonija. Vanduo gyvybės šaltinis , ošdama jūra kalba , glosto mus savo vaikus. Tik tos kalbos mes nesuprantame bet jaučiame. O foto aparatas mato dugiau nei mano akys. Jei gamta mums duoda viska nemokamai tai negaliu su visais nepasidalinti tuo .
Elvyra, labas. :) Norint gražiai nufotografuoti jūrą , visų pirma reikia, būtinai, būtiniausiai, – visai nuogai įbristi į jūrą, nes tuomet tu susilieji su jūra ir tampi jos dalimi, vandens visuma ir taip lengviau išsaugoti neužlietą fotoaparatą. Antra,– einant krantu reikia stebėti bangų mūšą kur ir kaip lūžta bangos, nes jos skirtingose vietos būna skirtingos. Tai priklauso nuo vėjo greičio. Trečia, kai bangos didelės , vėjo greitis apie 15 m/s jos gražios savo didumu, bet blogai tai, kad jose labai daug smėlio, o tai jas daro sunkias, neskaidres. Ketvirta, geriausia bangas fotografuoti į vakarą prieš saulę, kai vėjas nurimsta, o jūra dar įsisiūbavusi. Tuomet smėlio jose mažiau ir jos savotiškai aptingusios, atrodo, kad kažkurią akimirką prieš lūždamos sustingsta. Tą akimirką ir reikia nuspausti užraktą. Šešta, ypač gerai gaunasi bangos, saulėtą dieną kai pro šalį tolumoje praplaukia laivas arba vandens motociklas. Reikia tik palaukti kada bangos atsiris iki kranto. Tokios bangos būna skaidrios be smėlio ir tokios savotiškai lėtos ir tingios. Tuomet lengviau jas pagauti lūžio akimirkoje. :) Sėkmės kūryboje. :)