Lofotenai – fotografų rojus. Sunku ten nenufotografuoti ko nors gražaus. Įdomios kompozicijos ir unikalus kraštovaizdis iki raudonumo įkaitina kūrybinę krosnį. Tiesiog galima permesti trikojį per petį bei keliauti laukan, o ten tikrai rasite vienišą medį, sraunų krioklį ar dantytą kalnų grandinę. Gražu ten visur. Bet, žiūrint mano akimis, tikra Lofotenų puošmena – Uttakleiv paplūdimys, pūpsantis trijų kalnų apsuptyje. Baltas smėliukas ir turkio spalvos vanduo sukuria egzotinių kraštų iliuziją, bet neapsigaukite, vanduo tame paplūdimyje – ledinis. O kitaip ir būti negali, nes balto smėlio krantus skalauja šalta Norvegijos jūra, kurios vandenis atvėsina Šiaurės Atlanto vandenynas. Nuo galingų bangų paplūdimį saugo akmenų užtvara, kuri kažkada buvo nuo gretimo kalno nubirusių uolų krūva, kurią per dešimtis tūkstančių metų nerimstantys pakrantės vandenys nugludino, nušlifavo bei pavertė rieduliais. O vaikštant tarp tų laiko ir bangų nugludintų akmenų, galima rasti begales įdomių bei netikėtų kompozicijų fotografijai. O tuo metu vaizduotę kaitina į krantą griaudžiančios bangos, nuo vandenyno pučiantis vėjas ir smaragdo spalvos žole nusėti kalnų šlaitai. Gal, mano apibūdinimas ir skamba kiek egzotiškai, tačiau stovėdamas ten bei košiamas Šiaurės vėjo bei skalaujamas lietaus, jaučiausi taip, lyg būčiau ten nugyvenęs ne vieną gyvenimą.
Jei kitais metais planuosite kažkokią kelionę, būtinai į galimų maršrutų sąrašą įtraukite ir Lofotenų salyną, nes tai – tikras Šiaurės perlas.
Ačiū už tokį gražų komplimentą! Tekstą dažniausiai rašau sau. Jis tampa mano klajonių dienoraščiu ir jį smagų paskaityti, praėjus keletui metų. Vienok, tekstas nebūtinai būna apie pačią nuotrauką, nes dažnai prisimenu kokį nuotykį, įvykusį fotografuojant arba apskritai aprašau emocinį foną fotografavimo metu.
Man patinka tai, kaip pirmojo plano išlinkimas atsikartoja tolesniuose akmeniniuose vingiuose. Jums kažkaip pavyko teisingai pastatyti kamerą taip, kad vaizde susikuria kai kurios optinės apgaulės, pavyzdžiui, prieky lyg staigiai einama į gelmę, bet už keliolikos metrų vėl viskas "čia pat". Imho, nemenka nuotraukos puošmena yra ir skendinti tolumoje kalnyno viršūnė. PS. spėju, kad laipioti tokiose vietose vis dėlto reikia atsargiai? Akmenys po audros būna šlapi, tad tinkama avalynė ir pritaikytas tokiam pagrindui trikojis esti itin pageidautini dalykai...
Dėkoju už tokį išsamų komentarą. Retai tokių sulaukiu, todėl pasistengsiu Jums atsakyti taip pat :) Kaip minėjau, šis paplūdimys - fotografų rojus, nes, kur yra daug linijų, kreivių, apskritimų, ovalų ir kitų kompozicinių elementų, net ir mažiausias kameros padėties pakeitimas gali dramatiškai įtakoti galutinį rezultatą. Todėl ten galima tūpčioti ištisą dieną ir atrasti vis kažką naujo ir netikėto. Taip pat svarbus ir objektyvo pasirinkimas. Kadangi buvau prie pat Uttakleiv akies, tai ir objektyvas buvo ultra plataus kampo. Ne visur jis tinka, bet čia, manau, jis puikiai sulošė. O dėl laipiojimo, Jūs esate teisus, ten, kur nugludinti akmenys ir drėgmė, visada reikia būti atsargiam. Batai šioje vietoje tinka guminiai, nes ant akmenų plūstančios bangos vis užliedavo kojas ir trokojį. Negiliai, iki čiurnų. Blogas dalykas tas, kad guminių aš neturėjau, tai tiesiog teko kęsti drėgmę ir šaltį. Kita vertus, ši ekspedicija buvo viena iš ekstremalesnių, nes 48 valandas išbuvau, galima sakyti, visiškai šlapias. Na, bet tokie jau tie Lofotenai ;)
2.8
fotobites.lt foto gaminiai 20% pigiau
Aukšta kokybė ir dėmesys klientui. 97% užsakovų labai patenkinti
Ant drobės
Foto žurnalai
Foto dėlionės
Jūsų komentaras
Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti