Labai mėgstu fotoistorijas, kaip žanrą. Jei nesupyksite turiu keletą pastabų: kadrai gražūs, tirkai. Bet istorijos nėra. Kampai vis tie patys: arba vandenėlis arba bluas ir emocingi veidai. Istorijai nereikia vien wow kadrų, ją reikai papasakoti atrenkant esminius.
Gerai pamenu, kaip dviejų metų darbą (kadrų buvo tirkai daug, net po griežtos atrankos) teko reziumuoti 12 foto. Dilemų buvo daug, bet atrinkti pavyko. Ir tikrai ne visada geriausi kadrai į istoriją ėjo (juos paskui pavieniui rodžiau).
tad viena vertus džiaugiuosi darbu, kita vertus - patobulėti yra kur, ir stipriai. Mano etaklonas šiame žanre (nuostabių istorijų yra tikrai daugiau, gerokai daugiau!) yra E. Smith Country doctor:
Labai tikiuosi, kad neįsižeisite ir patobulėsite. Vien tai, kad turite priėjimą prie geros temos, negarantuoja sėkmės :)
p.s. komentuotju tik todėl, kad matau žmogaus potencialą, nes techniškai nuotruakos puikios. Manau truputį patobulėjus pasakojime autoriaus talentas atsislkleis daug geriau.
Šiuo atveju "istorijos" sudarymą-pateikimą apsunkina tai, kad čia nepozuojama. Be to, neprognozuojama įvykių seka - ne tik fotografas, bet ir kariai nežino, koks ir kada bus duotas naujas įsakymas ;)
Gaila nebeturiu archyvo, nulėkė su hardu. Fotografavau Karo Akademijos baigiamuosiu kursus į siaurą juostą. Ten irgi buvo ir naktinių atakų ir visko. SUrinkau :)
Manau jūsų atveju reikėtų tiesiog ramiai tęsti tokio pat lygio nuotraukomis ifksuoti akimirkas. Po metų istorija pati pasipasakos :)