Kažkaip pažvelgus į nuotrauką pirma mintis: dama ančiuko lūpom, perdėtu grožio puoselėjimu ir tobulinimu, laukia švenčių... Netikras grožis, skurdi eglutė... Nežinau, pirmą kartą sukėlė tiek minčių nuotrauka, tai manau puiku :)
Gerai, kad sukėlė ir net tokių minčių, kurių neturėjau. Vaikas, berniukas su klouno peruku ir tikrai nučiaukšta eglute. Tuščia salė. Nevykusiai išsidažęs. Nes viskas šiandien yra Kitaip. Nei Kalėdų Senio, nei šurmulio. Bet tikėkim, kad viskas susitvarkys:) Ačiū už komentarą:)
Gerai, mieloji, bandykime mėsinėti. Ką tik sugalvojau kurį siūlo galą gal turėčiau traukti.
Pažinojau vieną garbingiausiųjų mūsų miesto žmonių, kuris kartais pamokydavo, kartais aš parodydavau kaip galima. Vieną kartą jis savo estetinę doktriną pravėrė ištardamas panašiai tai: "o kam taip? pasaulyje ir taip pakanka chaoso, triukšmo". Man jo paties meninės išraiškos formos buvo pernelyg nuglaistytos, neužvedančios, neaktualios. Bet tai keičiasi, jo per anksti nelikus, ir tie žodžiai tampa gerokai kelrodžiais.
O dabar. Renkatės konservatyvią jb, o visos paskiros dalys triukšmauja, kuri kaip sau. Pradedant nenuraminta grindinio-fono proporcija bei tekstūra, kampu, keliaujant link padraikos eglaitės, apsiraukšlėjusio rūbelio, ir galiausiai buvusios asmenybės išmaliavoto sunaikinimo (ten pat šukuosena). Šitaip užbaigia viena gabiausių portretisčių šiame adminų (o dar labiau - paprastų žmonių) nujotame užkampyje.
Mačiau jb fotografijos ateitį. Ji buvo neįtikėtiname delikatume, kuriuo galima pateikti pilkos pustonius, detales, ir įspūdingą apžvalgą. To čia, deja, nėra niekaip.
Apie nuglaistymą. Nelabai tiksliai supratau ką norėjot prašyti, bet ...Taip pasaulis ir gražus ir triukšmingas. Daryti nuglaistytas nuotraukas nebegaliu, jaučiuosi lyg vaikas tai darydama. Norisi aštriau, sunkiau, giliau. Žmones turi jaudinti foto, nesvarbu kiek klaidų joje galima rasti. Visa tai niekai. Sutinku, kad kažką gal padariau Blogai, sutinku. Bet jums čia kažkas daugiau nepatinka, yra negerai - nutriušus eglutė, senas perukas, susiglamžęs rūbelis, išsimaliavojimai ant veido. Tai jaučiat. Apie tai ir yra nuotrauka - KAD YRA NEGERAI. Man yra negerai. Mums yra negerai. Niekam nepatinka matyti, kad yra negerai. Bet apie tai ir verta kalbėti Kai yra negerai. Na maždaug taip:)
Tai, va, teisingai jums parinkau siūlo galą, matote. Kai pasaulyje pakanka chaoso, kodėl kūrėjas turėtų tuo užsiimti? Nesu pernelyg smulkmeniškas, tenoriu kažkokio jūsų dirbinio vertingumo - geresnio padirbimo. Pavyzdžiui, siūlau - pakaitaliokite mintyse foną, tas nelemtas paikas grindis ir kampą į jas - ar nebus taip, kad dauguma bandomo kitko bus geriau jūsų įkrovai perteikti? Vienaip ar kitaip, vis vien bus geriau, nei niekaip, kaip dabar. Aš apie tai. Čia ne atgal, čia pirmyn reikia žiūrėti.