Ciklo “Nepažįstamas Sankt Peterburgas” tęsinys. Gerai pamenu: dešinėje pusėje laikinai nebuvo nei vieno žmogaus (išskyrus nuolat pro šalį judantį transportą), šviesos šaltinių, kurie dėl transporto judėjimo imtų išlaužti tas ar kitokias formas. O fotografuota šalia Pavelo I dvaro, kuriame imperatorius buvo sąmokslininkų nužudytas 1801m. kovo 24d. Šiaip plius minus lapkritis ir Mėnulio pilnatys yra tas laikas, kada fotografuoti Piteryje yra truputį nejauku. Privalai turėti stiprius nervus, kad žinodamas analoginės foto gebėjimą fiksuoti anapusinio pasaulio fenomenus ryžtumeisi pastatyti pinholą istoriškai labai neramiose vietose.
Piteris visuomet turėjo savo dvasią. Ir ta dvasia atsiskleidžia ne tik tarp Bulgakovo parašytų eilučių, bet ir darbuose tų, kas geba apie savo pojūčius, papasakoti suformuotos erdvės vaizdu. Forma šiuo atveju nėra labai svarbi, nes ji tėra techninis įspūdį formuojantis elementas. Daug svarbesnis elementas yra perteiktas emocinis užtaisas ir pojūtis. Gal būt, net būtų galima tai pavadinti aliuzija į logikos pagalba sunkiai apčiuopiamus dvasinius atskaitos taškus. Pagarba.