Vakaras prie jūros

Šiuos metus užbaigiu labai panašiai kaip ir juos pradėjau. Vėl geras bei ramus oras. Vėl kvapą gniaužiančios spalvos danguje. Vėl metų sandūra. Tačiau jūra jau kitokia. Pakrantės kontūrai irgi kitokie. Pasikeitė upelių vagos ir pakrantės akmenys. Aš taip pat jau visiškai kitoks. Lėtai einu pakrantės smėliu, klausausi nesibaigiančio vandens ošimo ir žiūriu į horizontą. Galvoje blaškosi įvairiausios mintys. Ar pajūris taip smarkiai pasikeitė per metus? Ar mano savastis transformavosi tiek, jog įprasti dalykai atrodo kitaip? Bet kuo daugiau laiko praleidžiu pakrantėje, tuo labiau ryškėja suvokimas, kad jūros esmė išliko visiškai nepakitusi: pažįstamas sūrstelėjęs jūros kvapas, vidinį chaosą raminanti bangų mūša, skaudžiai žandus plakantis vėjo pustomas smėlis.

423 (+0)

Vertinimas83.5