Šitame kontekste tos triobos labai akių nedrąsko. Gal net atvirščiai, - suteikia truputį gilesnį turinį. Nes tai ką matome vaizde, galima traktuoti, kaip kontrastą tarp "vakar" ir "šiandien". Sniegas čia labai vykusiai sušvelnina kontrastus, neduoda akies perkrauti smulkiomis detalėmis, dėl ko nėra stiprios objektų niveliacijos. Be pastangų ir ilgų filosofinių išvedžiojimų pasakius, galima matyti atvirą laikmečio lūžį ir besiplečiančo miesto konceptą. Vaizdo pavadinimas irgi apie tai kalba. Urbanistikos kontrastai yra subtilus dalykas. Jei plačiau, tai Rytis čia yra nepralenkiamas, ir gali papasakoti daug receptų, kaip išgauti konceptualų urbanistikos vaizdą... :)
Šiaip atsiprašau, nes su savo komentaru į jūsų su Ryčiu diskusiją įlindau kaip dramblys į porceliano parduotuvę. Tiesiog perskaičius Jūsų atsakymą Ryčiui, punkutmas nuo kurio buvo rašytas mansasis pastebėjimas yra "... bet vis tiek išlenda senos suplyšusios trobos..." . Ankstesnio Šnipiškių vaizdo varianto, apie kurį rašo Rytis, matyti neteko, todėl sulyginti negaliu. Tačiau tai ką matau čia, visai smagiai glosto tiek akį, tiek mintis... :)