Pėtnyčia
Pradžioje čia augo dvikamienis uosis, stebuklingu laikytas. Ligoniai pasveikdavo šalia jo pabuvę. Vėliau vietinis dvarininkas šalia uosio pastatė Pėtnyčios koplyčią. Pėtnyčia pavadino todėl, kad penktadieniais čia būdavo einami Kryžiaus keliai, o žodis penktadienis tuomet dar nebuvo sukurtas.
Dabar Pėtnyčios liko tiek, kiek liko. Prakiuro stogas, supuvo gegnės, nubyrėjo čerpės, neliko nė žymės nei durų, nei langų. Nugrimzdo užmarštin ir koplyčioje mišiomis pasibaigusi įžanga į sukilimą, garsioji Liublino unijos metinių procesija 1861-aisiais. Tada ties Aleksotu susitikę dvi procesijos iš abiejų padalintos ATR šalių. Viena iš Karūnos, kaip tada sakydavo, pajudėjusi iš Zapyškio, kita iš Imperijos, kažkokiu būdu persikėlusi per Nemuną ties žandarų išardytu Aleksoto tiltu, kartu su vėliavomis, altorėliais ir dainomis patraukę link Pėtnyčios.
To seno uosio jau seniai nebėra. O gal istorija pasikartos? Vos už kelių metrų nuo Pėtnyčios užaugo kitas dvikamienis. SIkart ne uosis, o klevas, bet gal irgi stebuklingas? Gal įvyks stebuklas - atsiras kas atstatys koplyčią ar bent jau aplinką sutvarkys?
Komentarai
Jūsų komentaras
Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti