turiu va tokį fainą, fotogeniška kaimyną. Kaime, kuriame vasaromis augau (ir užaugau:)), net neįtariau, kad visai netoli, už 1 km. ant kalniuko, prie miškelio, žiūrint iš vienkiemio bendram horizonte pradingdavo, tiek žiemą tiek vasara, stovi toks vienišius. Net ir Tėvas, kuris ten gimęs ir užaugęs apie jį nieko nežinojo. Nežinojom iki tol, kol neįsigijau drono. Kai atskridau pirmą kartą išsižiojau :) Nuo tada beveik kiekvieną kartą pro jį praskrendu ir vis atrandu naujų vaizdu iš skirtingų rakursų su skirtingais fonais ir apšvietimais. Labai džiaugiuosi, kad šią fotoseriją pavyko padaryti žiemą.