Balti kvadratėliai ir juodas lapas. Tyrinėtojai šventai įtikėję - tai superinis darbas. Prieš tokį gebėjimą kepurę keliu ir ašai. Šviesą taip gaudyti juk iš ties, - ne juokai...
Paskutinės eilutės net nereikėjo komentare... Toks dviprasmiškas komentaras su paeiliavimu. Eiliuota ironija man šį kart dvelkia. Bet man visokios nuomonės įdomios, jei jos turi svorio. Jei lengvos turiniu, jas vėjas nuneša net nespėjus jų perskaityti... ;) Kartais gerai jog išsprūsta ta taip tramdyta tiesa... ;)
Na jau na, Ryti... Jokios ironijos čia nėbuvo. Darbas tikrai patrauklus estetika, ką aiškiai parodė nominacija. Kitas reikalas kokie yra vidiniai atskaitos taškai. Kurie ir formuoja žvilgsnį į aplinką. Jeigu ką, man paprasačiau patylėti, nei būti neteisingai suprastam. Nes niekuomet gyvenime neturėjau tikslo ištaransliuoti negatyvą. O paskutinė mano komentaro eilutė buvo skirta būtent pabrėžti, jog pats komentaras neturėjo jokios išankstinės nuostatos. Jei tu ją supratai taip kap supratai, tuomet belieka tik apgailestaut. Kad šį kart nelabai pavyko perteikti savo besitaškančią gera nuotaika emociją. Tiek to... Neesmė. Gero vakaro pačiam, ir atleisk jei kažkas ne taip...
Tikriausiai skaitant ar rašant tam tikrą tekstą, labai lemia jo pateikimas ir jį skaitančiojo būsena... Penktadienis, tai sunkiausia diena savaitėje, po savaitės darbų vilkimo. Negana todar grįžus gauni žinią jog dar reikia šį bei tą pakoreguoti ir visiems pas mus reikia čia ir dabar. Kada išmoksime gyvent itališkai ar ispaniškai. Dabar tai reikštų po savaitės gal būt... Taigi tekstą supratau tikriausiai ne taip kaip buvai rašęs. Nes dėlionė žodžių pasirodė tokia paprasta, ne tavo stiliuje, o tai jau kaž koks ženklas... Tai ir pačiam gerų išeiginių ;)