Nežinau ką mato kiti šioje abstrakcijoje, tikriausiai natūralistams kyla klausimas kodėl vaizdas nuvirtęs...? O aš matau čia gyvenimą, na tokį kaip visų mūsų, juk jie identiški, nors daugelis tikriausiai prieštarautų. Gimstame - pamatome šviesą, augame - atsiranda begalės naujų potyrių ir įvykių, kaip toje raizgalynėje, vėliau su patirtimi minčių raizgalynių mažiau, viskas aiškiau ir konkrečiau, tada gyvenimas persirita į senatvės tiesiąją - tampa nuobodesnis, lygesnis, tarsi ištemptas laikas... O apie sekantį etapą nerašysiu...