Nebūčiau sugalvojęs tokio pavadinimo nuotraukos nukreipimui raktažodžiuose... :) Turiu kelis man patinkančius ir atrodo pakanka, nes pats niekada dar nesidomėjau kaip apskritai veikia ta raktažodžių fukcija... Man atrodo jog tai perteklinis įrašas, bet galiu ir klysti, gal kam tai naudinga...? Ačiū ;)
Raktažodžiai yra labai naudingi ieškant nuotraukų, pvz., norint pažiūrėti, kaip kiti nufotografavo tą patį objektą ar išreiškė tą pačią idėją, mintį. Nuotrauka be raktažodžių – kaip namas be adreso, surasi nebent netyčia.
Taip, aš rašiau apie raktažodžius apskritai. Nes yra jau nuoroda kuriai grupei nuotrauką priskiri, tad man atrodo to pakanka, kam dar detalizuoti, bet tik man...
Nuoširdžiai dėkingas už vertinimą ir ne bet kokį... ;) Ačiū ir už šią nominaciją, mūsų abiejų mėgiamą :) Tai nuotrauka, kurios turinys atvirai sakant žinomas tik man vienam... Nes tai ne pastatao vaizdas, nors realiai tai eilinis namas, kiek "apdorotas"... Idėja buvo pamėginti pateikti savo matymą į gyvenimo aktualijas, kurios niekaip nesibaigia ir mes esame to visko sūkuryje. Naudoju man prieinamiausią vizualią priemonę - pastato nuotrauką. Mano matyme tai ne šiaip fasadas su langais, kiekvienas langas tai kieno nors gyvenimas, galima laikyti langą šeima, gimine ar dinastija. Tiesiog tai ką rodau šioje nuotraukoje yra tarsi klestėjimo epocha, kai visiems viskas gerai ir populiacija stabili, arba auga. Tai pirma nuotrauka iš mano sumanyto mini serialo, kurį manipuliacijos pagalba pateiksiu artimiausiu metu iš eilės. Paskutiniu metu vis daugiau imu galvoti apie tą trumpą laiką, kuris mums suteiktas išvysti tą grožį kuris šiais laikais kiek labiau prieinamas nei anais senaisiais laikais... Taigi kaip rašoma serialuose, kita dalis netrukus...
Ačiū Ryti už tokią įšsamią ikonografiją ;) Dėl manipuliacijos - pirma mintis apie tai kilo tik dėl to, kad pats esi šios technikos meistras ir tam tikri autoriaus darbai, jau kažkiek susipažinus su jo stiliumi ir „pokštais“ ;), natūraliai priverčia žiūrovą dar įdėmiau, nei jis yra pratęs, pasigilinti ir pastudijuoti patį kūrinį ir galimas jo atsiradimo variacijas... Žinoma - vėliau žiūrovas trumpam nukreipia žvilgsnį į raktažodžius, bet jam jie jau nebėra tokie svarbūs, nes pats kūrinys atliko savo „pareigą“ ir nebepaleidžia jo nei vaizdu, nei keliamomis emocijomis, mintimis bei prisiminimais. Jis čia atranda ne tik pats save, bet ir savo artimuosius, draugus bei kaimynus, prisimena primirštus įvykius ir su tuo įgytą patirtį. Aš neslėpsiu, bet pats randu čia ir dalelę sarkazmo ir tos ironijos, taip smarkiai įsišaknijusios į šiandienos egzistencijos privalumus patiriančio žmogaus sąmonę, kad net dėl tų patogiai gaunamų privalumų įtakos pamirštančio viso ko esmės prasmę - tai nors truputi išlikti tikruoju savimi :) Na ir pabaigai, pasidalinsiu trumpa ištrauka, iš kažkada mano akiratin pakliuvusių nežinomo autoriaus tekstų, kurią man priminė būtent šis tavo darbas (tekstas ir stiliaus klaidos netaisytos): „...Atmerkęs akis, dar kartą pasižiūrėjau į tą langą, dar kartą jam nusišypsojau ir nužengiau į senąjį pasaulį, parsinešdamas į jį tą šilumą ir gėrį, tuos nuostabius žodžius ir prisilietimus, kuriuos atradau už jo....“